Lėlys
Perinti ir traukianti rūšis.
Lėlys yra strazdo dydžio, ilgais sparnais ir uodega. Skiriasi pilkai rusvu atspalviu, smulkiai dryžuotu plunksnų apdaru.
Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkšvai rusva, neryškiai skersai dryžuota, bei išmarginta ryškiomis pailgomis tamsiomis dėmėmis. Per galvą ir pečius eina plačios išilginės juodos juostos. Uodega rusva, skersai juostuota. Apatinė kūno pusė pilka rusva, skersai smulkiai dryžuota. Patino pirmos trys didžiosios plasnojamosios plunksnos ir uodegos kraštai išmarginti baltomis dėmėmis. Snapas nedidelis, juodas. Rainelė tamsiai ruda. Kojos mažos, rusvos. Jaunikliai panašūs į patelę. Išsiskiria apaugę gana retais, ilgais, šviesiai rusvais pūkais.
Kūno masė: patinų 70 - 80g.
Lietuvoje gyvena nominalinis lėlio porūšis Caprimulgus curopaeus europaeus.
Paplitimas. Eurazijoje gyvena nuo Atlanto iki Užbaikalės. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švedijos dalį. Šiaurinį Dvinos žemupį, Lenos aukštupį, pietuose tęsiasi iki šiaurvakarių Indijos, šiaurinės Arabijos jūros pakrantės, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Britų ir Viduržemio jūros salose, šiaurvakarių Afrikoje. Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje dažnas, bet negausus. Slapukas, todėl...
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas, keliauja naktį. Pavasarį atskrenda gegužės pradžioje ar balandžio pabaigoje. Traukti pradeda rugpjūčio viduryje. Migruoja iki spalio vidurio.
Biologija. Lėlys — miško paukštis. Mėgsta pušynus, mišrius miškus, neužžėlusias kirtavietes, miško aikšteles, miško pakraščius. Dažnas sausuose pušynuose, kartais su eglių (jaunų) bei beržų priemaiša, kur paklotės augmenija skurdi: auga tik viržiai, kerpės, gailiai, girtuoklės. Šlapių vietų vengia, aptinkama sausose salelėse. Mėgsta tupėti prie senų kelių, kartais ant horizontalių medžių šakų. Žmogų prisileidžia gana arti. Skraidyda mi aplink besiganančius naminius gyvulius gaudo vabzdžius.
Aktyvus naktį ir sutemose. Dieną kyla labai retai, o pakilę skrenda toli ir stai giai nusileidžia ant žemės. Medžioja sau lei nusileidus. Aktyviausi prietemoje. Skraido labai tyliai, kartais pakimba ore kaip pelėsakalis. Skrydis nelygus, bet lengvas, būdingi staigūs posūkiai. Dėl ilgų sparnų ir uodegos prietemoje atrodo gana didelis paukštis. Tupi visiškai paslėpęs po plunksnomis mažytes kojas, truputį įtraukęs kaklą, primerkęs akis. Tokioje pozoje jis atrodo tarytum žievės atplaiša ar šakelė.
Pavasarį atskrenda balandžio pabai goje - gegužės pradžioje ir netrukus pra deda kurkti. Kurkia tik patinai. Ši giesmė gali trukti nuo kelių sekundžių iki 5 - 6 minučių. Po trumpos pertraukos vėl pradeda kurkti arba garsiai 4 - 5 kartus sušunka „kviik...". Kartais šis garsas lydimas spar nų pliaukšėjimo. Kurkia paprastai tupė damas, tačiau kartais sušunka ir skris damas. Patinui būdingas savotiškas tuoktuvių polėkis - plačiai iškelti bei išskėsti spar nai ir vėduoklės pavidalo uodega. Tuok tuvės stebimos pavakare, pradėjus temti. Poruojasi ant žemės.
Perėti pradeda gana vėlai. Kiaušinius deda tiesiog ant žemės, dažniausiai ant spyglių, pernykščių lapų, kerpių. Perint savaime susiformuoja nedidelė duobutė. Dėtyje 2 elipsiški, balsvi, lygiu, blizgan čiu lukštu, išmarginti pilkomis, rudomis įvairaus didumo ir intensyvumo dėmelė mis kiaušiniai. Šviežių kiaušinių aptinkama net iki liepos vidurio. Kiaušinius deda naktį, perėti pradeda sudėję pirmąjį kiaušinį. Peri abu porelės nariai (daugiau patelė) apie 16 – 18 dienų. Jaunikliai dažniausiai išsirita naktį ne kartu - antrasis maždaug po paros. Jauniklių kūną dengia pilkai balsvi, juosvi pūkai. Apdžiūvę jie gali pasitraukti iš lizdo. Juos rūpestingai globoja patelė, o pavakare ir naktį ją pakeičia patinas. Tupinti lizde prisimerkusi ir susitraukus, patelė atrodo kaip šakalys ar stuobrys. Kai oras šiltas, suaugę paukščiai vėdinasi: ištiesia kaklą ir papučia plunksnas. Pabaidyta iš lizdo patelė kvaksi, apsimeta sužeista. Jaunikliai aktyvesni vakare apie 19 val.. Juos maitina abu porelės nariai, maždaug nuo 22 - 23 val., kas 15 - 40 min., iki ryto 5 val. Skraidyti pradeda po 17 - 20 dienų, savarankiškai gyventi liepos pabaigoje. Kitą pavasarį jau gali perėti. Paprastai per vasarą išaugina dvi vadas. Kai jaunikliai būna 10 dienų, patelė vėl deda kiaušinius, kuriuos peri patinas.
Gaudo naktį skraidančius vabalus, drugius, dažniausiai mėšlavabalius, grambuolius, naktinius drugelius. Kartais juos renka ir nuo medžių šakų, lapų, retai - nuo žemės.
Lėlys naudingas ir globotinas paukštis, nes sunaikina daug kenksmingų vabzdžių.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
