Čiurlys
Perinti, traukianti rūšis.
Čiurlys yra didesnis už kregždę, nors išvaizda gana panašus. Vienspalviu tamsiu apdaru, siaurais ir ilgais, pjautuvo formos sparnais. Patinas ir patelė rudai juodos spalvos. Gerklė balsva. Snapas mažas, juodas, žiotys plačios. Kojų visi 4 pirštai atkreipti į priekį, nagai stiprūs, riesti, juodi. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių apdaras ne taip ryškiai juodas. Išsirita pliki. Žiotys mėsos spalvos.
Kūno masė: patinų 30,0-35,4 g, patelių 30,1 — 42,7g.
Lietuvoje gyvena nominalinis čiurlio porūšis Apus apus apus.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno iki Geltonosios jūros. Šiaurėje arealas siekia Barenco, Baltąją jūras, Pečioros, Obės vidurupį, Jenisejaus, Lenos aukštupį, pietuose tęsiasi iki Kinijos rytinės dalies, Chvangchės aukštupio, Himalajų, pietinio Afganistano, Irano, Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, Britų ir Viduržemio jūros salose. Žiemoja Pietų Afrikoje.
Lietuvoje dažnas. Anksčiau buvo gau su didesniuose miškuose, kuriuose augo aukštos senos drevėtos pušys. Aptinkama nedideliuose miesteliuose, kaimuose...
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Skrenda ir dieną, ir naktį. Lietuvos pa jūriu traukia ir vasarą.
Biologija. Gausiausiai gyvena didelių miestų senuose kvartaluose.
Gana judrus ir vikrus. Skraido beveik visą dieną: tai sklando plačiai išskleidęs sparnus, tai juos šiek tiek suglaudęs, smar kiai virpindamas, didžiuliu greičiu sminga žemyn, ir vėl staiga neria aukštyn. Daž niausiai skraido po 4, 6 ar 8. Sklei džia savotiškus „svyrr-svyrr-svyrru garsus.
Monogamas, lytiškai subręsta vienerių metų. Tik atskridę apie gegužės vidurį, pradeda tuoktuves. Lizdą krauna gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, pastogėse, įvairiose nišose, plyšiuose tarp stogo ir sienos, karnizų, taip pat natūraliuose uok suose bei inkiluose. Dažnai vos tik varnėnų jaunikliai palieka inkilą, jame apsigyvena čiurlys. Peri kolonijomis arba pavienėmis poromis.
Lizdas ne visai apvalus, sukrautas iš plaušų, pakulų, vatos, plaukų, plunksnų, augalinių pūkų, sintetinių medžiagų at liekų. Kartais paukštis įsipainioja į lizdo medžiagą (pakulas, siūlus) ir, nepajėgda mas ištrūkti, žūva. Lizdo skersmuo 8- 10, aukštis 1-2 cm, gūžtos plotis apie 5 cm, su vos pastebima 0,5 cm įduba. Bir želio pradžioje deda 2, rečiau 3 baltus elipsiškus kiaušinius. Peri abu paukščiai, 16 - 20 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 40 - 50 dienų. Esant šaltiems lietingiems orams trūksta maisto, todėl pailgėja pe rėjimo trukmė arba ilgiau lizde išbūna jaunikliai. Kai oras nepalankus, čiurliai kartais palieka nebaigtą perėti dėtį arba išmeta kiaušinius iš lizdo. Jauniklius retai pameta, nes jie prisitaikę kelias ar net keletą dienų badauti: kūno temperatūra nukrinta, sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Suaugę paukščiai, ieškodami maisto, kartais nuskrenda keliasdešimt kilometrų. Minta smulkiais, ore skraidančiais vabz džiais: uodais, drugiais, musėmis, cika domis, vorais. Atsigeria skrisdamas palei pat vandens paviršių, grybštelėdamas snapu.Išskrenda rugpjūčio pabaigoje.
Naudingi paukščiai, nes sunaikina daug žalingų vabzdžių. Kad čiurlių nemažėtų, būtina tinkamose vietose iškelti inkilų.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
