Čiurlys

Rūšis: Čiurliniai
Lotyniškas pavadinimas: Apus apus Linnaeus

Perinti, traukianti rūšis.

Čiurlys yra didesnis už kregždę, nors išvaizda gana panašus. Vienspalviu tamsiu apdaru, siaurais ir ilgais, pjautuvo formos sparnais. Patinas ir patelė rudai juodos spalvos. Gerklė balsva. Snapas mažas, juodas, žiotys plačios. Kojų visi 4 pirštai atkreipti į priekį, nagai stiprūs, riesti, juodi. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių apdaras ne taip ryškiai juodas. Išsirita pliki. Žiotys mėsos spalvos.

Kūno masė: patinų 30,0-35,4 g, patelių 30,1 — 42,7g.

Lietuvoje gyvena nominalinis čiurlio porūšis Apus apus apus.

Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno iki Geltonosios jūros. Šiaurėje arealas siekia Barenco, Baltąją jūras, Pečioros, Obės vidurupį, Jenisejaus, Lenos aukštupį, pietuose tęsiasi iki Kinijos rytinės dalies, Chvangchės aukštupio, Himalajų, pietinio Afganistano, Irano, Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, Britų ir Viduržemio jūros salose. Žiemoja Pietų Afrikoje.

Lietuvoje dažnas. Anksčiau buvo gausu didesniuose miškuose, kuriuose augo aukštos senos drevėtos pušys. Aptinkama nedideliuose miesteliuose, kaimuose...

miesteliuose, kaimuose ir miškuose.

Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Skrenda ir dieną, ir naktį. Lietuvos pajūriu traukia ir vasarą.

Biologija. Gausiausiai gyvena didelių miestų senuose kvartaluose.

Gana judrus ir vikrus. Skraido beveik visą dieną: tai sklando plačiai išskleidęs sparnus, tai juos šiek tiek suglaudęs, smarkiai virpindamas, didžiuliu greičiu sminga žemyn, ir vėl staiga neria aukštyn. Dažniausiai skraido po 4, 6 ar 8. Skleidžia savotiškus „svyrr-svyrr-svyrru garsus.

Monogamas, lytiškai subręsta vienerių metų. Tik atskridę apie gegužės vidurį, pradeda tuoktuves. Lizdą krauna gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, pastogėse, įvairiose nišose, plyšiuose tarp stogo ir sienos, karnizų, taip pat natūraliuose uoksuose bei inkiluose. Dažnai vos tik varnėnų jaunikliai palieka inkilą, jame apsigyvena čiurlys. Peri kolonijomis arba pavienėmis poromis.

Lizdas ne visai apvalus, sukrautas iš plaušų, pakulų, vatos, plaukų, plunksnų, augalinių pūkų, sintetinių medžiagų atliekų. Kartais paukštis įsipainioja į lizdo medžiagą (pakulas, siūlus) ir, nepajėgdamas ištrūkti, žūva. Lizdo skersmuo 8- 10, aukštis 1-2 cm, gūžtos plotis apie 5 cm, su vos pastebima 0,5 cm įduba. Birželio pradžioje deda 2, rečiau 3 baltus elipsiškus kiaušinius. Peri abu paukščiai, 16 - 20 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 40 - 50 dienų. Esant šaltiems lietingiems orams trūksta maisto, todėl pailgėja perėjimo trukmė arba ilgiau lizde išbūna jaunikliai. Kai oras nepalankus, čiurliai kartais palieka nebaigtą perėti dėtį arba išmeta kiaušinius iš lizdo. Jauniklius retai pameta, nes jie prisitaikę kelias ar net keletą dienų badauti: kūno temperatūra nukrinta, sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Suaugę paukščiai, ieškodami maisto, kartais nuskrenda keliasdešimt kilometrų. Minta smulkiais, ore skraidančiais vabzdžiais: uodais, drugiais, musėmis, cikadomis, vorais. Atsigeria skrisdamas palei pat vandens paviršių, grybštelėdamas snapu.Išskrenda rugpjūčio pabaigoje.

Naudingi paukščiai, nes sunaikina daug žalingų vabzdžių. Kad čiurlių nemažėtų, būtina tinkamose vietose iškelti inkilų. 

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.