Didysis einis

Rūšis: Gerviniai
Lotyniškas pavadinimas: Otis tardą

Labai retai užskrendanti rūšis. Pastebėta balandžio ir biržeko—liepos mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Priskirta globaliai nykstančių rūšių kategorijai.

Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystanti rūšis. Galima pastebėti ir iš nelaisvės pasprukusių paukščių.

Paplitimas ir gausa. Didieji einiai Lietuvoje yra gyvenę X IX a., tačiau vėliau išnyko. 1973—1993 m. Pakruojo, Joniškio ir Kaišiadorių r. matyti keks kartus.

Buveinė. Atviros lygios vietos — laukai, pievos.

Skiriamieji požymiai. L - 90-105 cm. Labai stambus paukštis, galintis sverti apie 15 kg. Patino kūno viršus gelsvai rudas, gausiai tamsiai dryžuotas. Galva ir storas kaklas pilki, krūtinės šonai rudi. Suglaustų sparnų apatinė dalis ir pilvas balti. Tuoktuvių metu patinui ant skruostų
matyti šviesios šerių pavidalo plunksnelės, kurios vėliau išnyksta. Patelė trečdaliu mažesnė, kaklas plonesnis, apatinė jo dalis rusva, jaunikliai panašūs į pateles. Kai skrenda, matomi juodi plasnojamųjų plunksnų galai, viršutinėje sparnų dalyje - platus baltas laukas.

Balsas. Suaugę paukščiai beveik bebalsiai.

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių šalyje nežinoma.