Pilkoji gervė

Perinti, migruojanti, kartais žiemojanti rūšis. Dažniausiai matoma kovo—spalio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir L R K sąrašus. Perinčių ir migruojančių paukščių būklė šalyje šiuo metu yra palanki dėl gausėjančios jų popukacijos. Perinčios populiacijos apsaugai išskirtos didžiosios pelkės ir miškų masyvai, o migruojančių paukščių sankaupos saugomos Novaraistyje, Tyrukų pelkėje ir Sulinktų durpyne.

Paplitimas ir gausa. Prieš keks dešimtmečius buvęs retas, tačiau šiuo metu įprastas ir visame krašte paplitęs paukštis. Kasmet Lietuvoje peri 900-1 200 porų.

Buveinė. Pilkoji gervė apsigyvena žemapelkėse ir šlapiuose miškuose. Migracijų metu apsistoja aukštapelkėse, durpynuose, plačiose pievose ar net arimuose.

Skiriamieji požymiai. L - 96-119 cm. Išvaizda gervė kiek panaši į gandrą, tačiau didesnė, ilgesniu kaklu ir ilgesnėmis kojomis, švelniai pilkų spalvų. Pavasarį kūno viršus būna rudas, kaklo ir galvos priekis juodas, viršugalvyje raudona „kepuraitė". Pailgėjusios vidinės mažosios sparnų plunksnos sudaro puošniai nukarusią „uodegą". Plasnojamosios plunksnos juosvos. Jaunikliai šviesiai pilki, sparnai rusvai dėmėti, kaklas ir galva aiškiai rusvi, „uodega" redukuota. Skrydis grakštus, kaklas ir kojos horizontakai ištiesti, sparnų mostai seklūs ir lėti.

Balsas. Melodingas ir vpač naktį tok girdimas trimitavimas —...