Didysis kormoranas
Perinti, praskrendanti, žiemojanti rūšis. Pastebima ištisus metus, tačiau dažniausiai - balandžio — spalio mėn.
Apsaugos būklė. Būklė šalyje palanki, nes perinti populiacija nemažėja, net ir naikinant paukščius bei atšaldant dalį dėčių. Tačiau nebeplinta, kaip anksčiau, ir naujų perėjimo vietų neberandama.
Paplitimas ir gausa. Didysis kormoranas daugiau paplitęs Nemuno deltoje, Kuršių ir Kauno mariose, jūros pakrantėje k prie didžiųjų ežerų - Metelio, Žaltyčio, Kretuono ir kt. Kasmet šalyje peri 3 000-4 000 porų. Žiemą paukštis dažniau matomas jūroje ir prie Kauno HE.
Buveinė. Apsistoja įvairiuose ežeruose, žuvininkystės tvenkiniuose, kituose žuvinguose vandens telkiniuose. Peri pakrančių, salų medžiuose.
Skiriamieji požymiai. L - 77-94 cm. Stambus juodas paukštis ilgu ir storu kaklu, stamboka galva ir galingu snapu. Suaugę paukščiai pavasarį būna juodi, žaliai ir mėlynai žvilgantys. Juodi plunksnų kraštai viršutinėje kūno dalyje sudaro tamsų margumą. Galvos ir kaklo šonai sidabriškai balti, kūno šone ties koja apvak balta dėmė. Gerklė balta, snapo pagrindą riboja geltonas plikos odos plotelis, akys žaliai mėlynos. Pasibaigus veisimosi laikotarpiui paukščiai tampa ištisai juodi, tik gerklė lieka balsva. Jaunikliai skiriasi tamsiai rudu viršutinės kūno dalies apdaru ir...
Balsas. Kolonijose girdima duskai karkiant - „har-r-rr-r... hur-r hur-r hur-r" ar pan.
Grėsmės. Nemažai paukščių sunaikinama dėl tariamai daromos žalos žuvų ištekliams. Juos naikinti leistina žuvininkystės tvenkiniuose, kitur — tik gavus specialų leidimą. Taip pat yra sunaikinama nemažai paukščių lizdų arba atšaldomos dėtys.
Daugiau informacijos ieškokite čia.