Šiaurinis padūkėlis

Reta užskrendanti rūšis. Pastebėta balandžio, biržeko, rugsėjo ir spalio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Iš artimesnių vietų šiaurinis padūkėlis gyvena Norvegijos pakrantėse, aptinkamas Šiaurės jūroje. Lietuvoje pirmą kartą matytas 1993 m. Ventės rage. Vėliau jūroje ties Palanga ir Kuršių nerija pastebėtas dar 4 kartus.

Buveinė. Skraido atviroje jūroje. Perėti pasirenka stačius uolėtus krantus.

Skiriamieji požymiai. L - 85-97 cm. Kai skrenda, nuo kitų jūrinių paukščių nesunku atskirti iš ilgų, siaurų sparnų juodais galais ir palyginti trumpo, į abi puses nusmailėjančio kūno. Greiti sparnų mostai kaitaliojasi su sklendimu. Suaugusių paukščių kūnas baltas, galva gelsva, kojos trumpos, juodos. Snapas melsvas, papuoštas juodomis juostelėmis. Jaunikkai ištisai pilkai rudi, smulkiai
baltai taškuoti. Skrendančius galima atpažinti iš savito silueto ir balsvo antuodegio. Antrais—ketvirtais metais jaunų paukščių apdare atsiranda vis daugiau baltų plotelių, todėl jie būna įvairiai margi, ypač viršutinė kūno dalis. Medžiodami žuvis turi įprotį dideliu greičiu suglaustais sparnais smigti į vandenį.

Balsas. Kolonijose girdimas savotiškas, gana tankiai kartojamas karksėjimas — „kr-r-r kr-r-r kr-r-r".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.