Naminė pelėda

Rūšis: Pelėdiniai
Lotyniškas pavadinimas: Strix aluco

Perinti, žiemojanti, sėsli rūšis. Pastebima ištisus metus.

Pasaugos būklė. Apsaugos būklė nežinoma, bet gausos mažejimo tendencijų nepastebėta.

Paplitimas ir gausa. Viena dažnesių mūsų kraųto pelėdų. Paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau dažnesnė miškingose vietovėse. 

Buveinė. Naminė pelėda laikosi senuose įvairaus tipo miškuose, apsigyvena parkuose, sodybų ir miestų želdynuose, pastatuose.

Skiriamieji požymiai. L - 37-43cm. Vidutinio dydžio pelėda apvaliais sparnais ir galva. Lietuvoje pasitaiko dviejų spalvinių variacijų naminių pelėdų -  visas kūnas pilkos arba rudos spalvos. Tiek viršutinė, tiek apatinė kūno dalis išilgai ir skersai tamsiai dryžuota ir dėmėta. Viršugalvis su dviem siauromis baltomis juostelėmis. Ant sparnų ir pečių eina balsvų dėmių eilutės. Akys juodos.

Balsas. Dažniausiai girdimas šaukiamasis balsas, panašus į "kiuvik". Giesmė - gana charakteringas ir aukštas, kartais kiek padrebinamas garsas "huh hu-u-u- u-uch". Patelės tuoktuvinis balsas paprastai būna dar aukštesnio tono ir labiau dejuojamas. Tuoktuvinių žaidimų metu iš nedidelio atstumo gali būti girdima tanki ūkčiojimų serija "u-u-u-u-u-uh". Jaunikliai pratisai, bet negarsiai cypia "psy-y-yi".

Grėsmės. Gausą riboja...

Gausą riboja tinkamų veisimosi vietų stoka ir plėšrūnai.

 

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.