Didysis plėšikas

Rūšis: Sėjikiniai
Lotyniškas pavadinimas: Stercorarius skua

Reta, užskrendanti rūšis. Pastebėta vasario, gegužės, liepos ir rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Pirmą kartą Lietuvoje didysis plėšikas aptiktas 1978 m. Kretuono ež. Vėliau matytas dar 4 kartus — pajūryje prie Palangos, Nidos, Juodkrantės ir Drūkšių ež.

Buveinė. Jūra, didesni ežerai.

Skiriamieji požymiai. L - 50-58 cm. Stambus, sidabrinio kiro dydžio, bet apkūnesnis paukštis. Dažniau sklando nei kitos plėšikų rūšys. Kūnas pilkai rudas, ištisai šviesiau dėmėtas. Kai skrenda, abiejose tamsių sparnų pusėse gerai matomos baltos dėmės. Snapas galingas, beveik vienodai tamsus. Jaunikliai iš viršaus tamsiai rudi, šviesiai skersai dryžuoti. Apačia ryškiau ruda, nedryžuota, galva tamsesnė. Sparnų dėmės ne tokios ryškios kaip suaugėlių. Uodega trumpa ir buka.

Balsas. Perėjimo vietose kartais girdimas trumpas „grah", tuoktuviniai šauksmai „gher-r... gher-r" ar „ghear- r... ghear-r".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.

PAUKŠČIAI pagal ABĖCĖLĘ:

A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž