Mažasis bėgikas

Praskrendanti rūšis. Mūsų krašte aptinkama dažniausiai gegužę, liepos viduryje—spalio viduryje.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, tačiau migruojančių paukščių nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Peri tundroje. Lietuvoje pasirodo tik praskrendančių paukščių. Vienais metais jų būna daugiau, kitais — mažiau. Dažniau pastebima vakarinėje šalies dalyje. Laikosi nedideliais būreliais iki kelių ar keliolikos individų.

Buveinė. Mėgsta dumblėtas ir atviras vietas nuleistuose žuvininkystės tvenkiniuose, laukų balose, vandens telkinių pakrantes.

Skiriamieji požymiai. L - 14-15,5 cm. Vasaros apdaru mažasis bėgikas spalvomis panašus į smiltinuką, tačiau yra labai mažo ūgio, su įžiūrimais priekyje skeltais antakiais ir siauru išilginiu nugaros dryžiu. Poilsio apdaro viršus šviesiai pilkas, juodais plunksnų stiebeliais, krūtinė pilka, jaunikliai iš viršaus kontrastingai juodai ir rudai dėmėti, su aiškiomis balsvomis išilginėmis juostelėmis. Kakta ir dvigubi antakiai balsvi. Trumpas, plonas snapas ir kojos juodi. Uodega lygi su sparnų galu. Kai skrenda, matvti pilka uodega ir tamsus centrinis dryžis. Maitindamiesi paukščiai judriai bėgioja ir tankiai baksnoja dumblą snapu.

Balsas. Skrydžio balsas panašus į smiltinuko, tik dar trumpesnis ir aukštesnis - „pit... pit".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma. Galimas neigiamas poveikis dėl paukščių trikdymo.