Storkulnis

Atsitiktinai perinti, užskrendanti rūšis. Pastebėta gegužės— rugpjūčio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Būklė šalyje nežinoma, nes tai retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Pietinių šakų paukštis. Lietuvoje perint rastas tik kartą 1965 m. Veisiejų apylinkėse. Vėliau pastebėtas tik Šilutės ir Utenos r.

Buveinė. Dykumų ir stepių paukštis, šalyje aptiktas nederlingose buveinėse, apaugusiose retomis pušelėmis, plačiuose laukuose.

Skiriamieji požymiai. L - 38-45 cm. Slepiamųjų smėlio spalvų kresnas tilvikas labai didelėmis geltonomis akimis. Kūnas smėlio spalvos, išilgai tamsiai dryžuotas. Per suglaustą sparną eina balsva, tamsiau iš abiejų pusių ribojama juosta. Snapas geltonas, su juodu galu. Gerklė ir antakiai balti. Paukščiui skrendant iš viršaus matomos juosvos, baltai dėmėtos plasnojamosios plunksnos. Sparnų apačia šviesi. Jaunikliai panašūs, jų šoninės sparnų juostos mažiau ryškios. Maskuodamasis pritupia ant pilvo, ištiesia kaklą į priekį.

Balsas. Melodingas „kiu-uik... kiu-uik" ar „kiur-rr-rly-y... kiur-r-rly-y". Kartais girdimas tęsiamas švilpimas — „tvi-i-i... tvi-i-i" ar pabrėžiamas „tuvi-it... tuvi-it".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.