Žaliakojis tulikas

Labai retai perinti, įprasta praskrendanti rūšis. Pastebima balandžio—spalio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma dėl tyrimų stokos, tačiau migruojančių paukščių nemažėja. Perinčių porų gausa taip pat nekinta.

Paplitimas ir gausa. Mūsų šalyje dažniausiai žaliakojis tulikas pastebimas, kai perskrenda. Perinčių paukščių pirmą kartą rasta XX a. pabaigoje rytinėje Lietuvos dalyje.

Buveinė. Peri aukštapelkėse. Migruodami paukščiai apsistoja polaidžio apsemtose pievose ir laukuose, žuvininkystės tvenkiniuose, vandens telkinių pakrantėse.

Skiriamieji požymiai. L - 30-34 cm. Tvirtai sudėtas stambokas tilvikinių šeimos paukštis ilgomis ir tvirtomis kojomis bei ilgu, šiek tiek į viršų riestu snapu. Kojos ir snapo pagrindas žalsvi. Pavasarį suaugėlių viršus pilkas, daugiau ar mažiau juodai dėmėtas. Galva, kaklas, krūtinė ir iš dalies kūno šonai ryškiai dryžuoti ir dėmėti. Rudenį paukščiai būna šviesesni ir tik nežymiai margi iš viršaus, krūtinė neryškiai dry-žuota, galvos ir kaklo priekis balsvas. Jaunikliai gausiau dryžuoti ant krūtinės ir kaklo, viršus tamsesnis, su siaurais palšais plunksnų kraštais. Kai skrenda, tamsioje nugaros pusėje gerai matoma kontrastinga balta išilginė dėmė, blyški uodega ir mažai už uodegos išlindusios kojos.

Balsas. Paukščiui kylant ar skrendant dažniausiai girdimas melodingas „tyu tyu tyu"....