Baltaskruostė berniklė

Praskrendanti, retai žiemojanti rūšis. Lietuvoje paprastai pastebima kovo—gegužės mėn. ir rugsėjo pabaigoje—spalio mėn. Besniegėmis žiemomis užklysta iki keliolikos paukščių.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Migruojančių paukščių būklė šalyje palanki. Rūšies apsaugai svarbios Nemuno deltos užliejamos pievos.

Paplitimas ir gausa. Pastaruoju metu migracijos laikotarpiu įprastas paukštis. Nors aptinkamas visoje šalies teritorijoje, tačiau daugiausia jų apsistoja Nemuno deltoje (iki kelių tūkstančių), laukuose prie Drevernos, Vilkyškių, Žuvinte ir kt.

Buveinė. Pagrindinės apsistojimo vietos — polaidžio apsemtos pievos, platūs laukai, pievos, ražienos, arimai. Praskrendančių paukščių pastebima virš miškų, gyvenviečių ir miestų.

Skiriamieji požymiai. L - 58-70 cm. Nedidelė, kompaktiško sudėjimo, trumpasnapė žąsis. Suaugusių paukščių viršus pilkas, baltai ir juodai dryžuotas, kaklas juodas, didžioji galvos dalis balta. Apačia balta, kūno šonai švelniai, bet aiškiai dryžuoti. Jauniklių šonai dėmėti labai neryškiai, kaklas juodas, su rudu atspalviu, galva balta, dažnai su tamsiomis dėmelėmis, viršus ne taip kontrastingai dryžuotas.

Balsas. Gana akcentuotas „kah kah... kah kahah".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma. Neigiamas poveikis gali būti daromas paukščius trikdant.