Didysis dančiasnapis
Perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.
Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į LRK sąrašus. Perinčių ir migruojančių paukščių būklė šalyje šiuo metu yra palanki dėl gausėjančios
populiacijos. Žiemą gausiausiai telkiasi Nemune ties Kaunu, šiaurinėje Kuršių marių dalyje ir Baltijos jūros priekrantėje, kurios išskirtos šios rūšies apsaugai.
Paplitimas ir gausa. Kasmet šalyje peri 700-1 000 porų, bet reguliariai tik Rytų ir Pietų Lietuvoje, Nemune ir Žemaitijoje. Migracijų metu dideli būriai apsistoja Kuršių mariose. Žiemoja Baltijos jūroje ir neužšąlančiuose pratekančiuose vidaus vandenyse.
Buveinė. Peri miškingose vietovėse prie ežerų, upių. Migruodami ir žiemodami apsistoja įvairiuose vandenyse.
Skiriamieji požymiai. L - 58-68 cm. o galva juoda, be kuoduko, žaliai žvilganti. Snapas raudonas, nuo pagrindo siaurėjantis, gale lenktas žemyn. Kūnas gana ilgas, baltai kreminis, žiemą ir pavasarį su oranžiškai rožiniu atspalviu. Kai skrenda, matomas platus baltas sparnų pagrindas. Patelė panaši į vidutinio dančiasnapio patelę, tačiau skiriasi didesniu ūgiu, snapo forma, tamsiau ruda, su gana ilgu kuoduku galva, sudarančia ryškią ribą tarp šviesaus kaklo ir baltos smakro dėmės. Kai skrenda, matomas grynai baltas, juostelės nepadalytas sparnų veidrodėks, priekinė sparnų dalis šviesiai pilka. Patinas poilsio...
Balsas. Pavasarį patinai skleidžia kiek traškančias, negarsias tuoktuvių treles „kr-r-ru-u... kr-r-ra-a". Patelės negarsiai kvarksi - „pr-ra-a... pr-ra-a".
Grėsmės. Perintys paukščiai kenčia nuo kiaunių. Populiacijos gausą riboja perėti tinkamų vietų — uoksų (drevių) - stoka.
Daugiau informacijos ieškokite čia.