Mažasis dančiasnapis

Praskrendanti, žiemojanti, retai vasarą pastebima rūšis. Lietuvoje dažniau matoma rugsėjo - gegužės mėn.
Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Žiemojančių paukščių būklė vertinama kaip palanki, nes tarptautinės svarbos sankaupos vėlyvą rudenį-žiemą telkiasi Kuršių mariose.
Paplitimas ir gausa. Neretas paukštis migracijų metu. Neužšąlančiuose vidaus vandenyse žiemoja iki kelių dešimčių individų.
Buveinė. Įvairūs vandens telkiniai. Dažnai paukštis pastebimas žuvininkystės tvenkiniuose.
Skiriamieji požymiai. L - 38-44 cm. Patinas iš toli kiek primena klykuolės patiną, bet nuo šio lengvai atskiriamas iš laibesnio kūno, baltos galvos su baltu kuoduku ir juodos dėmės prie snapo pagrindo. Baltas ir šviesiai pilkas kūnas šonuose išraižytas siaurų juodų juostelių. Kai skrenda,
gerai matoma juoda nugara ir tamsūs sparnai su didelėmis baltomis dėmėmis, todėl paukštis neatrodo labai šviesus. Jaunų paukščių ir suaugusių patelių galva ruda, su tamsesne dėme ties snapo pagrindu ir baltais skruostais. Kūnas, išskyrus baltą pilvą, pilkas. Kai skrenda, matomas ovalus baltas viršutinės sparnų dakes plotas. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę, tačiau kai skrenda, skiriasi juodesne nugara ir didesne balta sparnų dėme.
Balsas. Retai galima išgirsti trumpą patelių kurkimą - „kr-r-r". Veisimosi...
Grėsmės. Be natūralių priešų, neigiamas poveikis gali būti daromas paukščius trikdant sankaupų vietose.
Daugiau informacijos ieškokite čia.