Urvinė antis

Rūšis: Žąsiniai
Lotyniškas pavadinimas: Tadorna tadorna

Negausiai perinti, migruojanti, labai retai žiemojanti rūšis. Paprastai pastebima balandžio-rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į LRK sąrašus. Perinčių ir migruojančių paukščių būklė šalyje šiuo metu, matyt, yra palanki. Perinčios populiacijos apsaugos požiūriu svarbiausios yra Kuršių marių pakrantės (ypač ties Kuršių nerija).

Paplitimas ir gausa. Lietuvoje urvinė antis dažniau aptinkama Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Cia kartais pastebimi būriai iki kelių dešimčių paukščių. Vidaus vandenyse gana retas paukštis. Lietuvoje peri 30-50 porų.

Buveinė. Seklių ir smėlėtų vandens telkinių pakrantės. Urvinių ančių pastebima ir žuvininkystės tvenkiniuose, karjeruose, pavasarinio polaidžio apsemtuose laukuose ir pievose.

Skiriamieji požymiai. L - 55-65 cm. Patinas yra puošnus ir kontrastingas paukštis. Didžioji kūno dalis grynai balta.Per krūtinę eina plati ruda juosta, pilvo apačia juoda, pauodegys rusvas. Viršutinė kaklo dalis, galva, nugarinės juostos ir plasnojamosios plunksnos juodos. Snapas ryškiai raudonas, su dideliu, ant kaktos užeinančiu gumbu. Kojos rožinės. Patelės neturi snapo gumbo, galvos priekinė dalis dažnai su baltomis dėmelėmis, ruda krūtinės juosta siauresnė, spalvos kiek blankesnės. Jaunikliai iš apačios balti, iš viršaus pilkai rudi. Galvos priekis baltas. Snapas ir kojos pilki.

Balsas. Kai skrenda, kartais tankiai...

kartais tankiai gagena - „ge ge ge geh", kartais girdimas tylesnis „grah... grah". Tuoktuviniai balsai panašūs į melodingus „pju tiu pju tiu", vėliau pereinantys į gagenimą.

Grėsmės. Perinčioms poroms neigiamas poveikis gali būti daromas trikdant, dalį perinčių paukščių sunaikina plėšrūnai - lapės ir usūriniai šunys. Populiacijos gausą riboja tinkamų lizdaviečių stoka.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.