Žiloji antis

Praskrendanti, negausiai žiemojanti rūšis. Dažniau pastebima spalio—balandžio mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma. Tarptautinės svarbos rudeninės sankaupos telkiasi rytinėje Kuršių marių pakrantėje.

Paplitimas ir gausa. Gausiau pastebima per rudenines migracijas Kuršių mariose, didesniuose ežeruose. Žiemą daugiau laikosi Baltijos jūroje.

Buveinė. Didesni vandens telkiniai.

Skiriamieji požymiai. L - 42-51 cm. Patinas pavasarį nesunkiai atpažįstamas iš pailgo kūno, palyginti didelės juodos, žaliai žvilgančios galvos, tokios pat spalvos krūtines, baltų šonų ir šviesiai pilkos nugaros. Snapas palvginti ilgas, melsvas, gaknis „nagas" juodas. Patino poilsio apdaru juodos kūno dalys rudesnės, kūno šonai su rusva apnaša. Kai skrenda, nuo kuoduotosios anties patelės skiriasi šviesia nugara ir šviesesnėmis viršutinės sparnų dalies dengiamosiomis plunksnomis. Patelė panaši į kuoduotosios anties patelę, tačiau nuo jos atskiriama iš baltos, virš snapo užeinančios snapo pagrindo dėmės, šviesiai pilkai rusvo, raibo (išmarginto skersiniu raštu) viršaus ir kiek rudesnių šonų bei pusmėnulio pavidalo šviesesnės skruostų dėmės. Žiemą patelės šios dėmės neturi. Nuo apie snapą baltą dėmę turinčių kuoduotųjų ančių patelė atskiriama iš didesnio dėmės ploto, šviesesnio viršaus ir šonų, rudesnės krūtinės ir melsvo snapo, kurio tik galinis „nagas" juodas. Skrendančią...