Kiauliukė
Perinti, traukianti rūšis.
Kiauliukė mažesnė už naminį žvirblį. Ją nesunku pažinti iš balto uodegos pamato, baltų dėmių sparnuose ir baltų antakių bei trumpos uodegos.
Patino nugarinė pusė juodai ruda, plunksnų kraštai rusvi ir pilkšvi. Antakis baltas. Skruostai juosvi. Sparnai juosvi su dviem baltais ploteliais. Pasmakrė balta. Gerklė, pagurklis ir šonai ryškiai rudi. Pilvas ir pauodegys rusvai balti. Vairuojamosios plunksnos juosvai rudos, pamatai balti. Snapas ir kojos juodi. Rainelė ruda. Patelė blankesnių spalvų negu patinas, baltos dėmės ant sparnų nedideles, galva rudesnė, gerklė ir pagurklis maždaug tokios pat spalvos kaip pilvas, ant krūtinės tamsiai rusva juostelė. Jaunikliai rusvi, šviesiai tankiai dėmėti. Tik išsiritusių galva ir pečiai apaugę gana ilgais tam siai pilkais pūkais.
Paplitimas. Vakarų Europoje paplitusi nuo Pirėnų, Skandinavijos iki Jenisėjaus, Sakanų. Šiaurėje arealas siekia Ka reliją, Pečioros vidurupį, Obės vidurupį, pietuose tęsiasi iki šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, Volgos žemupio, šiaurinės Azovo, Juodosios jūros pakrantės, Balkanų, Viduržemio jūros pakrantės. Izo liuota arealo dalis yra Kaukaze, Užkau kazėje...
Aptinkama visoje Lietuvoje. Paskuti niais dešimtmečiais pasikeitus mūsų laukų gamtovaizdžiui, daug kur išnykus sody boms, atsiradus ariamų sėjomainos ply numų platiems plotams, kiauliukių labai sumažėjo. Taigi dabar jos pasklidusios gana nevienodai.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas.
Biologija. Mėgsta retais krūmais apau gusias sausesnes pievas. Peri laukų pake lėse, upių lankose, dirvonuose ir akmeny nuose, žemuose, retuose pušynėliuose, raistų plynumose ir degimuose, kartais gi rių plačiuose kirtimuose. Pradėjus skrai dyti jaunikliams, ištisomis šeimomis lanko si daržuose, bulvių laukuose, sodų pa kraščiuose.
Šuoliais straksi žeme, mėgsta tupėti ant vielų, žemų medžių, krūmų, pievos aukštų žolių viršūnėse. Auštant ir dieną traukia malonaus švilpesio trumpą giesmę, kartais įpina uodeguotosios zylės ar brastinio tilviko balsus. Ties lizdu ar prie pakrikusių jauniklių nerimaujančios kiauliukės nuo lat kilsteli uodegą ir kiuksi, taksena. Į gausesnius būrius nesiteikia. Laikosi pa vieniui, poromis ir šeimomis.
Nuo gegužės vidurio krauna menką lizdą šlaitelyje ar lygios vietos duobutėje. Iš viršaus gūžtą slepia žolė, žemi mede liai ar krūmai. Lizdą suka iš samanų, šaknelių, žolių stiebų ir siaurų varpinių augalų lapų. Gūžta 6—7 cm skersmens ir 5—6 cm gylio. Ją iškloja vilnomis, plau kais.
Žalsvai mėlyni 18,5X14 mm dydžio ir 2,1 g masės kiaušiniai kartais išmarginti smulkiais rudais taškais. Dėtyje paprastai 6 kiaušiniai. Peri tik patelė, 13—14 dienų. Pilkų pūkų retais kuokštais apšepę jaunikliai greitai apsiplunksnoja, o 13 dienų amžiaus išsiropščia iš gūžtų ir pakrinka po žolę. Pradėję skraidyti jaunikliai su tėvais keliauja.
Lesa pažemiu skraidančius ir žolių stiebais laipiojančius vabzdžius, drugių vikšrus, vorus, sraiges, sliekus. Naudingas pievų ir pakelių giesmi ninkas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
