Kiauliukė

Rūšis: Žvirbliniai
Lotyniškas pavadinimas: Saxicola rubetra

Perinti, traukianti rūšis.

Kiauliukė mažesnė už naminį žvirblį. Ją nesunku pažinti iš balto uodegos pamato, baltų dėmių sparnuose ir baltų antakių bei trumpos uodegos.
Patino nugarinė pusė juodai ruda, plunksnų kraštai rusvi ir pilkšvi. Antakis baltas. Skruostai juosvi. Sparnai juosvi su dviem baltais ploteliais. Pasmakrė balta. Gerklė, pagurklis ir šonai ryškiai rudi. Pilvas ir pauodegys rusvai balti. Vairuojamosios plunksnos juosvai rudos, pamatai balti. Snapas ir kojos juodi. Rainelė ruda. Patelė blankesnių spalvų negu patinas, baltos dėmės ant sparnų nedideles, galva rudesnė, gerklė ir pagurklis maždaug tokios pat spalvos kaip pilvas, ant krūtinės tamsiai rusva juostelė. Jaunikliai rusvi, šviesiai tankiai dėmėti. Tik išsiritusių galva ir pečiai apaugę gana ilgais tamsiai pilkais pūkais.

Paplitimas. Vakarų Europoje paplitusi nuo Pirėnų, Skandinavijos iki Jenisėjaus, Sakanų. Šiaurėje arealas siekia Kareliją, Pečioros vidurupį, Obės vidurupį, pietuose tęsiasi iki šiaurinio Kazachstano, Uralo vidurupio, Volgos žemupio, šiaurinės Azovo, Juodosios jūros pakrantės, Balkanų, Viduržemio jūros pakrantės. Izoliuota arealo dalis yra Kaukaze, Užkaukazėje...

Kaukaze, Užkaukazėje ir šiauriniame Irane. Gyvena Britų ir Korsikos salose. Žiemoja Afrikoje.

Aptinkama visoje Lietuvoje. Paskutiniais dešimtmečiais pasikeitus mūsų laukų gamtovaizdžiui, daug kur išnykus sodyboms, atsiradus ariamų sėjomainos plynumų platiems plotams, kiauliukių labai sumažėjo. Taigi dabar jos pasklidusios gana nevienodai.
Migracija. Tikrasis artimas migrantas. 

Biologija. Mėgsta retais krūmais apaugusias sausesnes pievas. Peri laukų pakelėse, upių lankose, dirvonuose ir akmenynuose, žemuose, retuose pušynėliuose, raistų plynumose ir degimuose, kartais girių plačiuose kirtimuose. Pradėjus skraidyti jaunikliams, ištisomis šeimomis lankosi daržuose, bulvių laukuose, sodų pakraščiuose.

Šuoliais straksi žeme, mėgsta tupėti ant vielų, žemų medžių, krūmų, pievos aukštų žolių viršūnėse. Auštant ir dieną traukia malonaus švilpesio trumpą giesmę, kartais įpina uodeguotosios zylės ar brastinio tilviko balsus. Ties lizdu ar prie pakrikusių jauniklių nerimaujančios kiauliukės nuolat kilsteli uodegą ir kiuksi, taksena. Į gausesnius būrius nesiteikia. Laikosi pavieniui, poromis ir šeimomis.

Nuo gegužės vidurio krauna menką lizdą šlaitelyje ar lygios vietos duobutėje. Iš viršaus gūžtą slepia žolė, žemi medeliai ar krūmai. Lizdą suka iš samanų, šaknelių, žolių stiebų ir siaurų varpinių augalų lapų. Gūžta 6—7 cm skersmens ir 5—6 cm gylio. Ją iškloja vilnomis, plaukais.
Žalsvai mėlyni 18,5X14 mm dydžio ir 2,1 g masės kiaušiniai kartais išmarginti smulkiais rudais taškais. Dėtyje paprastai 6 kiaušiniai. Peri tik patelė, 13—14 dienų. Pilkų pūkų retais kuokštais apšepę jaunikliai greitai apsiplunksnoja, o 13 dienų amžiaus išsiropščia iš gūžtų ir pakrinka po žolę. Pradėję skraidyti jaunikliai su tėvais keliauja. 

Lesa pažemiu skraidančius ir žolių stiebais laipiojančius vabzdžius, drugių vikšrus, vorus, sraiges, sliekus. Naudingas pievų ir pakelių giesmininkas.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.