Didysis baublys

Perinti, migruojanti, kartais žiemojanti rūšis. Lietuvoje dažniausiai aptinkama kovo—spako mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir LRK sąrašus (3 (R) kategorija). Perinčios populiacijos būklė palanki. Tai susiję su ežerų eutrofikacija, dėl kurios plinta nendrynai ir popukacija gausėja. Rūšies apsaugai skirti Drūkšių ir Metelių regioninių parkų ežerai, Nemuno delta, Žuvinto biosferos rezervatas Biržulio—Stervo pelkių kompleksas bei Tyrulių durpynas.

Paplitimas ir gausa. Paukštis paplitęs visame krašte, dažnesnis ežeringose dalyse. Kasmet peri 800—1 000 porų.

Buveinė. Gyvena plačiuose ežerų, marių, žuvininkystės tvenkinių ir kitų vandens telkinių nendrynuose.

Skiriamieji požymiai. L - 69-81 cm. Suaugę paukščiai ištisai šviesiai gelsvai rudi, išmarginti sudėtingu raštu - juodų dėmių iš viršaus ir rudų bei juosvų dryžių iš apačios. Viršugalvis ir pailgi ūsai, einantys nuo gerklės žemyn, juodi. Snapas stiprus, gelsvas, kojos žalsvos, akys geltonos. Skrenda įtraukę galvą kaip ir visi garniai, todėl iš pirmo žvilgsnio dėl panašių spalvų ir plačių sparnų primena didįjį apuoką. Jauniklių ūsai trumpesni, kaip ir viršugalvis, daugiau rudi nei juodi. Staiga užkluptas nendryne paukštis sustingsta būdinga stačia maskuojamąja poza. Pamatyti šį paukštį sunku.

Balsas. Pavasarį lengvai aptinkamas...