Mažasis baublys

Reta, perinti, migruojanti rūšis. Aptinkama gegužės-spalio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD 1 priedo ir LRK sąrašus (4 (I) kategorija). Perinčios populiacijos būklė nepalanki, nes išnyksta daugelyje veisimosi vietų. Gausos kitimo tendencijos nežinomos.

Paplitimas ir gausa. Lietuva yra rūšies paplitimo arealo šiauriniame pakraštyje, todėl pastaraisiais metais paukštis pastebimas retai. Aptiktas Šilutės, Kauno, Vilkaviškio, Švenčionių, Vilniaus ir kituose rajonuose. Nuolat pastebimas tik Baltosios Vokės šlapžemių komplekse. Lietuvoje peri iki 50 porų.

Buveinė. Dažniau pastebimas nedideliuose, sekliuose, gausiai apaugusiuose vandens telkiniuose — kūdrose, žuvininkystės tvenkiniuose, ežeruose, durpynuose.

Skiriamieji požymiai. L - 33-38 cm. Patino nugara ir viršugalvis juodi, didelė sparnų dėmė ir apačia baltai gelsva. Patelės skiriasi mažiau kontrastinga rusva sparnų dėme, rudesniais sparnais ir rudesne, kiek dryžuota nugara. Jaunikliai dar blyškesni, dryžuotais kaklu, kūno apačia ir
sparnų dėme. Kai skrenda, gerai matomos šviesios sparnų dėmės. Puikiai maskuojasi brūzgynuose.

Balsas. Teritorinė giesmė sudaryta iš negarsių maždaug kas 2 sekundes kartojamų garsų „hoh... hoh". Kai skrenda, girdimas savotiškas tankus kvaksėjimas — „kve kve kve" ar atskiri garsai „kveh".

Grėsmės. Kadangi mėgsta įsikurti nenatūraliuose vandens telkiniuose, neigiamą poveikį gak daryti buveinių pokyčiai, taip...