Šventasis ibis

Reta užskrendanti rūšis. Manoma, kad mūsų krašte registruotas iš nelaisvės pasprukęs paukštis, nors gali užklysti ir laukinių paukščių. Šalyje pastebėtas rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai labai retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Pietinių kraštų paukštis. Lietuvoje pirmą kartą matytas prie Žuvinto ež. 1986 m. Vėliau persikėlė į Simno ež.

Buveinė. Įvairūs vandens telkiniai.

Skiriamieji požymiai. L - 60-85 cm. Gana didelis baltas paukštis ilgu, juodu, žemyn lenktu snapu ir juodomis kojomis. Galva ir viršutinė kaklo dalis taip pat juoda, plika. Vidinės mažosios plasnojamosios plunksnos pailgėjusios, paukščiui esant ramybės būsenos, sudaro juodą, puošniai nukarusią „uodegą". Kai skrenda, gerai matomas juodas plasnojamųjų plunksnų kraštas, jauniklių galva ir juoda kaklo dalis baltai dėmėti.

Balsas. Paukščiams skrendant retai gkdimi šiurkštoki, karkiami garsai.

Grėsmės. Išskyrus plėšrūnus, daugiau grėsmių nežinoma.