Girnovė

Retai užskrendanti rūšis. Pastebėta kovo-balandžio ir rugpjūčio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Būklė šalyje nežinoma, nes tai retai užklystanti rūšis. Tačiau stebėjimų reguliarumas išlieka panašus.

Paplitimas ir gausa. Iš artimesnių kraštų peri Danijoje. Lietuvoje paprastoji girnovė pirmą kartą matyta 1861 m. netoli Šilutės. Vėliau (1946-2010 m.) registruota dar 7 kartus Kuršių nerijoje, Nemuno deltoje, Alytaus, Prienų, Raseinių ir Šalčininkų r.

Buveinė. Įvairūs seklūs vandens telkiniai.

Skiriamieji požymiai. L - 80-93 cm. Lengvai atpažįstamas baltas paukštis plokščiu, juodu, gale praplatėjančiu snapu. Kojos juodos, puošnus kuodukas, krūtinės juosta, gerklė ir snapo galas geltoni. Paukščiai poilsio apdaru kuoduko ir gelsvos krūtinės juostos neturi. Jauniklių snapas ir kojos pilkai rusvi, o kai skrenda, matomi juodi didžiųjų plasnojamųjų plunksnų galai. Besimaitinančios girnovės mėgsta siūbuoti į šaks vandenin nuleistą snapą.

Balsas. Labai retai girdimas trumpas, kurkiamas balsas „hr-ra... hr-ra".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių šalyje nežinoma.