Didysis genys
Perinti, žiemojanti, užskrendanti rūšis.
Didysis genys yra kiek didesnis už varnėną. Nuo kitų margųjų genių skiriasi skruostų raštu, didelėmis baltomis dėmėmis pečių srityje ir raudonu pauodegiu.
Patino viršugalvis, kaklas, nugara ir antuodegis juodos spalvos. Nuo snapo driekiasi juodas dryželis, kuris skruostuose susilieja su juoda juostele, einančia nuo pakaušio link kaklo šonų. Pakaušis raudonas. Kakta, skruostai ir visa kūno apatinė pusė balta. Pečių srityje dvi di delės baltos dėmės. Juodi sparnai išmarginti baltais skersiniais dryžiais. Pauodegys raudonas. Snapas tamsiai pilkas, kojos pilkos. Rainelė raudona. Patelė panaši į patiną, tik jos pakaušis juodas. Jauniklių viršugalvis raudonas, pakaušis juodas. Jie išsirita pliki.
Kūno masė: patinų 83 - 101,5,. patelių 82 - 96,5 g.
Lietuvoje gyvena nominalinis didžiojo genio porūšis Dendrocopos major major.
Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Obės žemupį, Senos vidurupį, Kamčiatką, pietuose tęsiasi iki pietinės Kinijos, Mongolijos, Šiaurinio Kazachstano, Volgos deltos, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje.
Žiemoja paplitimo areale....
Migracija. Sėslus. Rugsėjo - spalio mėn. jaunikliams būdingos invazinės klajonės.
Biologija. Peri įvairiuose biotopuose: soduose, parkuose, prie kelių. Dažniau pradėjo perėti telefono stulpuose. Juose drevės būna 1 - 1,5 m žemiau izoliatorių tvirtinimo. Perėti natūralių vietų kol kas nestinga, nes šis genys daug plastiškesnis lizdo pasirinkimo atžvilgiu už kitas artimas rūšis.
Jų porą galima pamatyti tik perėjimo laikotarpiu. Paprastai stebimi tik pavie niai paukščiai, tačiau jų tankumas teri torijoje gali būti labai nevienodas. Peri paprastai mišriuose miškuose, nes čia leng viau iškalti drevę. Rudenį ir žiemą laikosi eglynuose ir pušynuose, kur gausu sėklų. Žiemą genių padaugėja miestuose, gyven vietėse, ypač kankorėžių nederliaus me tais. Seni paukščiai kartais daug metų laikosi tose pačiose vietovėse, keliauja tik jauni, pirmamečiai paukščiai. Kovo - gegužės mėn. snapu tarškina į sausą šaką ar medžio viršūnę. „Groja" pa prastai patinai, jų trelės labai trumpos iš 12 - 13 smūgių. Patelės tarškina re čiau ir ne taip intensyviai. Įprastas genio balsas - šaižus „kek". Plunksnuoti jaunik liai drevėse ilgai pratisai čerškia. Čerškia ir suaugę paukščiai, ypač gin dami lizdo teritoriją nuo svetimų genių. Drevę išsikala kasmet naują, tik kartais apsigyvena senoje. Paprastai jos būna 3 - 5, rečiau 5 - 8, kartais - iki 20 m aukšlyje. Stuobriuose, pažeistuose me džiuose drevės gali būti labai žemai 30 - 80 cm aukšlyje.
Netoli uokso, kuriame paukštis peri, galima rasti keletą pradėtų ir nebaigtų uoksų. Dažnai darbą meta nepajėgdami sutrupinti šakos. Antra vertus, šios dre vės dalis pavasarinio vestuvinio ritualo. Naują drevę paprastai iškala per 2 - 3 savaites abu poros nariai.
Drevės landos skersmuo 4,5 - 5 cm, aukštis 25 - 45, plotis 10 - 15 cm. Inki luose ir kitose dirbtinėse lizdavietėse peri retai, paprastai juose tik nakvoja.
Gūžtos nesuka, kiaušinius deda tiesiog ant pjuvenų bei medžio atplaišų kiekvieną rytą. Dėtyje 3 - 7, dažniausiai - 5 elipsiški, su baltu žvilgančiu lukštu kiaušiniai. Jų matmenys - 25,8x19 mm, sveria 4 - 6 g. Peri abu poros nariai. Jaunikliai išskyla akli, tačiau auga greitai - 12 dienų amžiaus maisto laukia prie drevės landos. Maitina abu suaugę paukščiai. Jaunikliams palikus lizdą, dar dvi savaites jais rūpinasi abu porelei nariai.
Tai visalesis, gana plastiškos mitybinės elgsenos paukštis. Minta ir jauniklius maitina įvairiais vabzdžiais (žygiais, ūsuočiais, sprakšiais, lapgraužiais, straubliukais, drugių vikšrais bei amarais), daugiausia skruzdėlėmis ir jų perais, taip ir įvairiomis uogomis, pušų ir eglių sėklomis, riešutais, gilėmis.
Didysis genys yra naudingas ir globotinas paukštis.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
