Juodoji meleta

Perinti, žiemojanti rūšis.
Juodoji meleta yra varnos dydžio. Nuo genių aiškiai skiriasi juoda spalva ir dydžiu.
Patinas juodas, raudonas tik viršugalvis. Nugara metalo blizgesio. Kūno apačia pilkai juoda. Snapas balsvai juosvas. Kojos pilkos. Rainelė šviesiai geltona. Patelės pakaušis raudonas. Jaunikliai panašūs į Suaugusius, tik rusvo atspalvio. Rainelė šviesiai pilka. Jaunikliai išsirita pliki, jų
oda rausva.
Kūno masė: 250 - 360 g.
Lietuvoje gyvena nominalinis juodosios meletos porūšis Dryocopus martius martius.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupį. Pietuose arealas tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, šiaurės rytų Kinijos, šiaurinio Kazachstano, Volgos vidurupio, Kaukazo, šiaurinio Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Izoliuota arealo dalis yra pietinėje Kinijoje.Žiemoja paplitimo areale. Dažna rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse, sausuose miškuose. Ypač įprastas paukštis Šimonių, Ažvinčių, Labanoro, Rūdninkų, Kazlų Rūdos, Gudų giriose, t. y. ten, kur vyrauja spygliuočiai medžiai.
Migracija. Sėslus arba klajoja nedideliu atstumu.
Biologija. Būdingas senų, aukštaliemenių pušynų gyventojas....
Tuoktuvinius šūksnius ir tarškesį galima išgirsti labai anksti, dar žiemą. Tačiau intensyviausiai šūkauja kovo - balandžio mėn. Kasmet kala naujas buveines, tačiau gali perėti anksčiau iškaltoje drevėje.
Uoksus pradeda kalti kovo antroje pusėje. Būstas paruošiamas per 2 - 3 savaites. Kartais abu paukščiai net savotiškai konkuruoja: kiekvienas stengiasi įsisprausti pro angą ir išvaryti besidarbuojantį. Perėti pradeda balandžio pirmoje pusėje, tačiau nustatyta, jog kiaušinius deda ir vėliau. Deda 3 - 5 baltus, žvilgančius 34,9 - 25,9 mm dydžio kiaušiniu. Jie sveria apie 10 - 12 g. Peri abu poros nariai, 12 - 14 dienų. Jaunikliai išsirita akli ir pliki. Po trijų savaičių pradeda kaišioti iš uokso galvas, čirpia ir triukšmingai pasitinka suaugusius paukščius. Gūžtoje jaunikliai iš būna 24 - 28 dienas. Jiems palikus gūžtą, visa šeima apleidžia lizdavietę ir 2 - 3 savaites slapstosi miške. Vėliau vada išyra. Klajojančių aptinkama neįprastose vietose: parkuose, soduose, gyvenviečių želdiniuose.
Minta po žieve ir sutrešusioje medienoje gyvenančiais miško kenkėjais. Sulesa daug kinivarpų, ūsuočių, jų lervų bei lėliukių. Ieškodamos maisto, kapoja nudžiūvusių medžių pašaknes, kartais nugriauna didelius stuobrius. Stipriu snapu kapoja kelmus. Mėgsta skruzdėles, jų lervas ir kiaušinėlius - skruzdėlynuose išrausia gilius urvus. Miško skruzdėlių ieško stambių žalių eglių papuvusioje šerdyje.
Būdingas didelių spygliuočių miškų gyventojas. Meletos iškaltuose uoksuose įsikuria kai kurie paukščiai ir smulkūs žinduoliai: naminės pelėdos, lututės, klykuolės antys, uldukai, žalvarniai, voverės, kiaunės ir kt.
Daugiau informacijos ieškokite čia.