Juodoji meleta

pušynų gyventojas. Mėgsta mišrius pušų ir eglių medynus. Gyvena atokiuose miško sklypuose, siauruose neiškirsto miško kulisuose ar net kirtavietėse paliktuose pavieniuose medžiuose. Tačiau gali įsikurti netoli kelių, poilsiaviečių ir kitų žmonių lankomų vietų. Atšaki, laikosi pavieniui. Per tuoktuves ir patinas, ir patelė aktyvūs ir labai triukšmingi. Pavasarį dažnai girdėti garsus tratėjimas. Pasirinkusi sausą, smalingą šaką, gerai rezonuojantį stuobrį, tankiais snapo smūgiais sukelia toli girdimą garsą. Paprastai klykauja: „kiyy-klyy..." arba kiauksi panašiai kaip kuosa. Rudenį klajodami ar skrisdami periodiškai kartoja „pyr-pyr...", o nutūpę pratisai sušunka „kliije..." Gerai kopinėja po medžius — ilgais lygiais šuoliais sparčiai kyla vertikaliai aukštyn ir ne taip mikliai straksi atbulomis žemyn. Didesnę laiko dalį praleidžia medžiuose, bet gali šokinėti ir žeme. Juodoji meleta - gana atsargi, vengia žmogaus. Netikėtai užklupta slepiasi už medžio kamieno. Kaskart kyštelėdama galvą tai iš vienos, tai iš kitos kamieno pusės, juo greitai kopia aukštyn ir nuskrenda. Skraido žemiau medžių viršūnių, retai pakyla virš lajos. Tik rudenėjant dažniau galima išvysti būdinga banguota linija skrendančią virš miško ir garsiai šaukiančią. Nakvoja uoksuose. Lizdavietės pastovios. Žiemą laikosi netoliese ir grįžta į uoksą nakvoti. Pasirinktame medyje meleta išsikala keletą uoksų. Viename iš jų peri. Uoksus kala iš vidaus puvinio pažeistuose medžiuose. Tačiau stipriais snapo smūgiais, tarsi kaltu, gali iškalti ertmę net visiškai sveikose. Kartais viename kamiene iškala 2 - 3 ir daugiau uoksų. Retkarčiais peri nudžiūvusiuose medžiuose. Gūžtos nesuka, kiaušinius deda tiesiog ant skiedrų.

Tuoktuvinius šūksnius ir tarškesį galima išgirsti labai anksti, dar žiemą. Tačiau intensyviausiai šūkauja kovo - balandžio mėn. Kasmet kala naujas buveines, tačiau gali perėti anksčiau iškaltoje drevėje.

Uoksus pradeda kalti kovo antroje pusėje. Būstas paruošiamas per 2 - 3 savaites. Kartais abu paukščiai net savotiškai konkuruoja: kiekvienas stengiasi įsisprausti pro angą ir išvaryti besidarbuojantį. Perėti pradeda balandžio pirmoje pusėje, tačiau nustatyta, jog kiaušinius deda ir vėliau. Deda 3 - 5 baltus, žvilgančius 34,9 - 25,9 mm dydžio kiaušiniu. Jie sveria apie 10 - 12 g. Peri abu poros nariai, 12 - 14 dienų. Jaunikliai išsirita akli ir pliki. Po trijų savaičių pradeda kaišioti iš uokso galvas, čirpia ir triukšmingai pasitinka suaugusius paukščius. Gūžtoje jaunikliai iš būna 24 - 28 dienas. Jiems palikus gūžtą, visa šeima apleidžia lizdavietę ir 2 - 3 savaites slapstosi miške. Vėliau vada išyra. Klajojančių aptinkama neįprastose vietose: parkuose, soduose, gyvenviečių želdiniuose.

Minta po žieve ir sutrešusioje medienoje gyvenančiais miško kenkėjais. Sulesa daug kinivarpų, ūsuočių, jų lervų bei lėliukių. Ieškodamos maisto, kapoja nudžiūvusių medžių pašaknes, kartais nugriauna didelius stuobrius. Stipriu snapu kapoja kelmus. Mėgsta skruzdėles, jų lervas ir kiaušinėlius - skruzdėlynuose išrausia gilius urvus. Miško skruzdėlių ieško stambių žalių eglių papuvusioje šerdyje.

Būdingas didelių spygliuočių miškų gyventojas. Meletos iškaltuose uoksuose įsikuria kai kurie paukščiai ir smulkūs žinduoliai: naminės pelėdos, lututės, klykuolės antys, uldukai, žalvarniai, voverės, kiaunės ir kt.