Grąžiagalvė
Perinti, traukianti rūšis.
Grąžiagalvė kiek didesnė už naminį žvirblį. Nuo genių skiriasi rusvai pilka spalva, minkšta uodega ir silpnu snapu. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė rusvai pilka, išmarginta tamsiomis ir šviesiomis dėmelėmis bei juostomis, apatinė pusė pilkšva, gerklės ir pagurklio srityje juostelės smulkios, tamsios. Šonai ir pilvas išmarginti išilginėmis tamsiomis dėmelėmis. Vairuojamosios plunksnos minkštos, pilkos, su juodu skersiniu raštu. Snapas pilkšvas. Kojos balzganos. Rainelė šviesiai raudonai ruda. Jaunikliai kiek blankesnių spalvų, išsirita pliki. Žiotys mėsos spalvos.
Paplitimas. Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Kolymos baseino ir Ramiojo vandenyno pakrančių. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros aukštupį, Obės, Jenisėjaus, Lenos vidurupį, pietuose tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, pietvakarinės Altajaus dalies, šiaurinio Kazachstano, Volgos žemupio, Kaukazo, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Izoliuotų arealo dalių yra Kašmyre, vidurinėje Kinijoje. Gyvena Šiaurės Afrikoje ir kai kuriose salose.
Žiemoja Afrikoje ir pietinėje Azijoje.
Lietuvoje gana įprastas, bet nedažnas paukštis.
Migracija. Tikrasis tolimas migrantas. Gražiagalvės traukia pavieniui ir sunkiai pastebimos. Į...
Biologija. Dažniau aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose, rečiau pušynuose. Mėgsta mažus šviesius miškelius arba miškus, kuriuose gausu aikštelių. Gyvena parkuose, soduose, miestų ir gyvenviečių želdiniuose. Peri uoksuose, bet pačios jų išsikalti negali, todėl naudojasi senais genių arba natūraliais uoksais. Neretai peri inkiluose. Lizdui vietą paprastai pasirenka neaukštai, 2—4 m aukštyje. Lizdo teritorijoje nuolat girdėti skardus pypsintis balsas. Grąžiagalvės pradeda perėti, kai dauguma tinkamų uoksų ir inkilų jau būna užimta. Todėl nukenčia kiti uoksiniai paukščiai: puola dažniausiai jau užimtas lizdavietes, iš uoksų ar inkilų išmeta jų kiaušinius ir lizdus. Lizdo nekrauna, kiaušinius deda tiesiog ant uokse esančių puvenų, seno lizdo, išvyto paukščio lizdo liekanų. Įsikūrusios zylių lizduose, paprastai palieka apatinį samanų sluoksnį. Kiaušinius pradeda dėti gegužės antroje pusėje. Paprastai deda 8-11 kiaušinių, tačiau dėtyje gali būti nuo 6 iki 12. Kiaušinių forma ir dydis atskirose dėtyse labai įvairūs. Vidutiniški kiaušinių matmenys 21,1 x 15,8 mm, ma sė - 2,7 g. Šviežiai padėtų kiaušinių lukštas baltas, blizgantis, skaidrus. Jų bukajame gale yra matinis baltas diskas. Perint kiauši niai tampa matiniai. Deda kasdien, perėti pradeda nebaigus dėti. Peri abu porelės nariai, bet daugiau patelė, 12—13 dienų. Jaunikliai išsirita ne vienu laiku, lizde išbūna 18—22 dienas. Juos maitina pati nėlis ir patelė. Per metus tik viena vada.
Būdinga savotiška elgsena: atidarius inkilą, lizde tupinti grąžiagalvė ištiesia kaklą į viršų, pašiaušia galvos plunksnas, lėtai sukioja galvą į šalis ir šnypščia pa našiai kaip gyvatė. Taip elgiasi ir sugau tas paukštis bei paūgėję jaunikliai.
Medžiais nekopinėja. Maisto ieško ant žemės kaišiodamos ilgą liežuvį į kiekvieną pasitaikiusį plyšį ar skylę. Literatūroje nurodoma, jog minta priklausomai nuo tam tikroje vietovėje gyvenančių vabzdžių rūšinės sudėties ir gausumo. Tačiau daugiausiai - skruzdėlėmis, jų lėliukėmis ir kokonais.
Daugiau informacijos ieškokite čia.