Žalioji meleta
Perinti, žiemojanti rūšis.
Maždaug kėkšto dydžio. Nuo pilkosios meletos skiriasi raudonu viršugalviu.
Patino viršutinė kūno pusė gelsvai žalsva, antuodegis geltonas. Viršugalvis rau donas. Kakta juoda. Nuo žiočių kampo tęsiasi juodas dryžis („ūsai"), jo vidurinė dalis raudona. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos rusvos, su skersiniu šviesiu raštu. Pilvinė pusė balsvai žalsva, krūtinė ir pilvas neryškiai dėmėti, kūno šonų ir pauodegio raštas skersinis. Snapas pilkas. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė balsva. Patelės „ūsai" be raudonų dėmelių. Jaunikliai blankesnių spalvų. Išsirita pliki.
Kūno masė: patinų - 134-220 g., patelių - 131 — 220 g.
Lietuvoje gyvena nominalinis žaliosios meletos porūšis Picus viridis viridis.
Paplitimas. Paplitusi vakarinėje Eurazijoje nuo Atlanto pakrančių iki Volgos slėnio, vakarinės Kaspijos pakrantės, Kopetdago, šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Karnos žiotis; pietuose Mažąją Aziją, Viduržemio jūros pakrantes.
Žiemoja paplitimo areale. Paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau negausi. Kiek dažnesnė rytinėje Lietuvos dalyje.
Migracija. Lietuvoje sėslus paukštis, tik rudens - žiemos laikotarpiu netoli klajoja. Paprastai nuskrenda keliolika kilometrų.
Biologija. Gyvena daugiausia nedide liuose (3—4 ha) palei...
Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Paprastai gana tylus paukštis, tačiau vasario pradžioje, kartais anksčiau ar vėliau pradeda šūkauti ir tarškinti snapu. Per tuoktuves laikosi būsimoje perėjimo vietoje. Kovo - balandžio mėn. poros nariai laikosi vienas nuo kito 100-200 m atstumu ir ištisas dienas šūkauja. Kovo pabaigoje intensyviai apžiūrinėja senus uoksus, kurių perėjimo vietose paprastai būna net keletas. Senų, ypač pernykščių uoksų landas dažnai dar apkapoja ir atrodo, jog čia perės, tačiau balandžio pradžioje išsirenka medį busimam uoksui. Paprastai iš karto kala kelis uoksus, dažniausiai - pernykščiame medyje, patinas vieną, patelė kitą. Matyt, patinas pirmas baigia darbą, nes kiaušinius visuomet deda į jo iškaltą uoksą. Uoksą kala apie 20 dienų. Kadangi žaliosios meletos snapas palyginti silpnas, tai medį pasirenka kiek patręšusį gluosnį, kartais lizdas aptinkamas pušyje. Gegužės pabaigoje pradeda dėti kiaušinius. Deda kasdien. Dėtyje 4-8, dažniau 5- 6 balti, blizgančiu plonu lukštu kiaušiniai. Kiaušiniai sveria 9,5 -10,5 g, jų dydis 12,2 - 24,6 mm.
Peri abu porelės nariai, 15 - 17 dienų. Naktį peri patinas, patelė paprastai nak voja viename iš senų uoksų, o rytą, dar prieš patekant saulei, pasikeičia. Dieną lizde paukščiai keičiasi kas 1,5 - 2 valandas. Jauniklius maitina kas 30 - 45 min. Jei prie uokso atskrenda kartu patinas ir patelė, tai vienas kito atžvilgiu kartais būna agresyvūs. Tokiu atveju patelė būna priversta atokiau palaukti, kol patinas baigs maitinti jauniklius. Po to, susitikę netoli lizdo, meletos tyliai šnypščia.
Minta beveik tik rudosiomis skruzdė lėmis. Kratydamas galvą ir kaklą, paukš tis atryja maistą tiesiog į jauniklio gerklę (iki 8 porcijų iškart). Maitina 2 - 3 minutes. 23 - 25 dienų amžiaus jaunik liai palieka lizdą. Kiekvienas porelės na rys globoja po 2 - 3 jauniklius. Šeimyna laikosi netoli uokso. Paukščiai šūkauja ir nenutolsta vieni nuo kitų toliau kaip per 200 m. Jaunikliai miega įsikibę į medžio kamieną. Vėliau paukščiai klajoja lizda vietės apylinkėse.
Paukštis retas, globotinas.
Daugiau informacijos ieškokite čia.
