Tripirštis genys

Rūšis: Geniniai
Lotyniškas pavadinimas: Picoides tridactylus

Retai perinti, žiemojanti rūšis.

Kiek didesnis už varnėną. Iš visų genių išsiskiria gana tamsia spalva, apdaras visai be raudonos spalvos.Patino viršugalvis geltonas, kaklas juodas. Nugara, sparnai ir uodega juodi su baltomis dėmėmis. Pilvas baltas, šonai išmarginti juodomis dėmėmis. Snapas pilkas. Kojos tamsiai pilkos, du pirštai atkreipti į priekį, vienas atgal. Patelės viršugalvis juosvai balsvas. Jaunikliai tamsiai rusvi, viršugalvyje plunksnų viršūnės auksinės spalvos. Išsirita pliki.

Lietuvoje gyvena nominalinis tripirščio genio porūšis Picoides tridactylus tridactylus.

Paplitimas. Eurazijoje paplitęs nuo Alpių ir Skandinavijos iki Ochotsko ir Japonų jūrų. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Jenisejaus, Senos žemupį, Kolymos, Anadyrio baseiną, pietuose tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, šiaurės rylų Kinijos, Mongolijos, Tian Sanio, Obės, Irtyšiaus aukštupio, pietinio Uralo, Volgos vidurupio, Dnepro aukštupio, pietinių Karpatų, Balkanų pusiasalio. Izoliuota arealo dalis yra centrinėje Kinijoje. Gyvena Šiaurės Amerikoje ir kai kuriose salose. Žiemoja paplitimo areale.

Migracija. Sėslus arba klajoja nedideliu atstumu.

Biologija. Čepkelių rezervate aptinkamas kyšuliuose, įsiterpiančiuose į raistą, pelkės gilumoje esančiose...

gilumoje esančiose salose. Paprastai tai seno miško sklypai, apaugę beržais, pušimis, eglėmis, kurie išretėję, daug virtuolių, stuobrių. Mėgstama genio vieta — senos degimvietės. Per tuoktuves girdėti visiems geniams būdingas tarškesys. Atsitūpęs į nudžiūvusį sausaviršūnį medį, snapu tarškina į sausas šakas. Patinai daug skraido, gainioja pateles, pešasi tarpusavyje. Be to, savotiškai keksi „kjek, kjek...". Jaunikliai labai triukšmingi, todėl lengva surasti gūžtą. Suaugę paukščiai nebaikštus. Žinių apie tripirščio genio veisimąsi Lietuvoje labai mažai. Tuoktuvinės trelės pasigirsta jau kovo mėn., tačiau poruojasi vėliau balandžio mėn. Gūžtą rengia paprastai vien sausuoliuose ar sutrūnijusiuose medžiuose. Genys gali įsikurti ir nudžiūvusiose drebulėse, juodalksniuose. Autoriaus rasti uoksai buvo 3—5 m aukštyje. Angos skersmuo 4,5—5 cm. Ertmės gylis apie 20—30, plotis — 10—12 cm. Toje pačioje lizdavietėje gali perėti kelis kartus. Lietuvoje aptiktose gūžtose kiaušinius sudėjo gegužės viduryje. Dėtyje 4—5 balti, žvilgantys, 23,8X18,0 mm dydžio kiaušiniai. Sveria apie 4 g. Peri maždaug 14 dienų. Jaunikliai ritasi gegužės pabaigoje. Gūžtoje užtrunka 18—20 dienų. Lizdą palieka birželio antroje pusėje. Iki liepos vidurio dar būna neiširusių šeimų.

Minta įvairiais vabzdžiais, miško kenkėjais, nudžiūvusiuose medžiuose gyvenančiais ūsuočiais, kinivarpomis, jų lervomis bei lėliukėmis. Kartais sugauna drugių, lapgraužių bei jų lervų. Kenkėjų apniktą stuobrį lanko tol, kol nužievina ir išrenka parazitus. Apie 90% tripirščio genio maisto raciono sudaro vabzdžiai, gyvenantys po žieve, negyvoje medienoje.

Saugomas kaip vienas rečiausių Lietuvos paukščių. Savitas šiaurinių sričių sparnuotis, gyvenantis mūsų respublikoje. Būdingas pelkėtų, didelių miško masyvų gyventojas.

Naudingas, nes naikina miško kenkėjus. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.

PAUKŠČIAI pagal ABĖCĖLĘ:

A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž