Nendrinė vištelė

Perinti, migruojanti rūšis, kartais žiemojanti. Dažniausiai matoma balandžio—spako mėn.

Apsaugos būklė. Nežinoma dėl tyrimų stokos. Reikšmingų pokyčių nepastebima.

Paplitimas ir gausa. Nendrinė vištelė paplitusi visoje šalyje. Kasmet peri 4 000-5 000 porų.

Buveinė. Gyvena įvairiuose, dažniausiai nedideliuose, gausiai apaugusiuose vandens telkiniuose, telkšančiuose laukuose, gyvenvietėse, miestuose.

Skiriamieji požymiai. L - 27-31 cm. Gerokai mažesnė už laukį, nuo kurio lengvai atskiriama iš raudono kaktos skydelio ir raudono snapo juodu galu. Kūno viršus tamstai rudas, apačia tamsiai melsvai pilka, kūno šonuose eina baltų dryžekų eilė. Kojos Ugapirštės, žalsvai gelsvos. Pauodegys baltas, per jo vidurį eina juoda juostelė. Mėgsta kresčioti aukštyn pakeltą uodegą. Jaunikliai durpinės spalvos, šviesesni apačioje. Gerklė balsva. Nuo kiek panašių laukio jaunikkų nesunku atskirti iš šviesaus šonų dryželio ir balto pauodegio.

Balsas. Gana aukštų tonų frazės „kek... kek", tačiau kartais labai primena laukio balsą. Tuoktuviniai balsai panašūs į trumpus kvaksėjimus — „kvak... kvak". Dažnai girdimi aukšto tono „ke-e eh" ar kurkiami „kyur-r-r-r". Paukščiui sunėrimus skleidžiamas garsas „ker-r ker-r ker-r"
arba „tre tretet".

Grėsmės. Lokakai grėsmė kyla dėl trikdymo, plėšrūnų, konkurencijos su laukiais.