Griežlė

Rūšis: Gerviniai
Lotyniškas pavadinimas: Crex crex

Perinti, migruojanti rūšis. Dažniausiai mūsų krašte aptinkama gegužės-rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir L R K sąrašus. Perinčios populiacijos būklė palanki, gausa nemažėja. Tačiau veisimosi buveinių būklė blogėja dėl ankstyvo šienavimo ir suariamų pievų. Rūšies apsaugai išskirta 21 teritorija, daugiausia upių slėnių užliejamos pievos.

Paplitimas ir gausa. Įprastas mūsų krašto paukštis. Randamas visoje šalyje. Lietuvoje peri 25 000—30 000 porų. Labiausiai griežlė papkliusi Nemuno deltoje ir natūraliuose upių slėniuose. Retesnė - Vidurio Lietuvoje.

Buveinė. Pagrindinės gyvenamosios vietos - drėgnos, plačios, užkejamos derkngos pievos.

Skiriamieji požymiai. L - 22-25 cm. Panašaus dydžio ir kūno formos kaip ilgasnapė vištelė, tačiau tvirtu, bet trumpu, kūgišku snapu. Kūno viršus rusvas, tankiai juodai dėmėtas. Suglaustų sparnų apačia ryškiai ruda, šonai taip pat ryškiai rudi ir dar su baltais dryžiais. Didžioji dalis galvos, kaklas ir krūtinė švelniai melsvai pilki. Patelių ir jauniklių galva, kaklas ir krūtinė nežymiai melsvai pilki. Paukščiui netikėtai pakilus iš po kojų ir skrendant matomos bejėgiškai nukarusios kojos ir ryškiai rudi sparnų pagrindai.

Balsas. Ypač tok girdimas tyką naktį, kai patinai griežia beveik be...

beveik be pertraukos. Griežimas nesupainiojamas, sudarytas iš aštrių frazių „tr-re tr-re... tr-re tr-re... tr-re tr-re".

Grėsmės. Suariant pievas ir anksti šienaujant žūsta dėtys, jaunikkai. Papildomą grėsmę keka blogėjančios mitybinės sąlygos dėl pesticidų naudojimo žemės ūkyje.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.