Plovinė vištelė
Reta perinti, migruojanti rūšis. Aptinkama balandžio-rugsėjo mėn.
Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir L R K sąrašus (3 (R) kategorija). Perinčios populiacijos būklė palanki. Rūšies gausėjimas gali būti
siejamas su geresniu ištirtumu. Rūšies apsaugai išskirta Nemuno delta, Biržuko-Stervo šlapžemių kompleksas, Metelių regioninio parko didieji ežerai, Žuvinto biosferos rezervatas, Čedaso ežeras, Sartų regioninis parkas ir Kauno marios.
Paplitimas ir gausa. Nors plovinė vištelė aptinkama visoje šalyje, tačiau visur yra negausi. Kasmet mūsų šalyje gali perėti 250-400 porų. Dažniau aptinkama ten, kur yra nendrynais apaugusių vandens telkinių.
Buveinė. Peri klampiuose vandens telkinių sąžalynuose, dažniausiai nendrynuose, plovose, salelėse.
Skiriamieji požymiai. L - 17-19 cm. Patinai spalvomis ir jų išsidėstymu yra labai panašus į ilgasnapę vištelę, tačiau lengvai atskiriamas dėl mažo ūgio, mažai juodų dėmių išmargintos nugaros, trumpo žalsvo su raudonu pagrindu snapo, gana ilgos uodegos ir ilgų sparnų, skersai tamsiai dryžuoto pauodegio. Kūno šonai nedryžuoti arba labai mažai dryžuoti. Patelių apatinė kūno dalis ne melsvai pilka, bet balsvai rusva, su rusvesniais šonais, melsvos spalvos šiek tiek yra tik ant galvos. Jaunikliai panašūs į pateles,...
Balsas. Patino giesmė gerai girdima, ją sudaro senu kvaksėjimą primenančių garsų, kurie dažniausiai į pabaigą sutankėja ir tampa ne tokie garsūs - „kvet kvet kvet kve kvekvekvekve". Patelės skleidžia kurkiamus, nosinius garsus, panašius į „kuar-r-r-r-r" ar „kve kur-r-r-r-r".
Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių šalyje nežinoma. Lokaliai grėsmė keliama pavasarį deginant nendrynus.
Daugiau informacijos ieškokite čia.