Švygžda

Perinti, migruojanti rūšis. Aptinkama balandžio—rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir L RK sąrašus (3 (R) kategorija). Perinčios populiacijos būklė nežinoma dėl tyrimų stokos, nors pastebima, kad gausa šiek tiek mažėja. Rūšies apsaugai išskirta Nemuno delta, Biržulio—Stervo šlapžemių kompleksas, Metelių regioninio parko didieji ežerai, Žuvinto biosferos rezervatas, Tyrukų pelkė ir Birvėtos šlapžemės.

Paplitimas ir gausa. Nors ir negausi, tačiau visame krašte papktusi rūšis. Dažniau aptinkama Nemuno deltoje, Žuvinto apylinkėse, rečiau — tose vietose, kur nėra daug vandens telkinių. Salyje peri 1 000-1 500 porų.

Buveinė. Švygžda apsigyvena polaidžio apsemtose pievose, augalija apžėlusiuose sekliuose vandens telkiniuose, vandeningose, atvirose žemapelkėse.

Skiriamieji požymiai. L - 19-22,5 cm. Gyvenimo būdu ir spalvomis kiek panaši į ilgasnapę vištelę, tačiau patikimai skiriasi trumpu ir tiesiu gelsvu snapu su raudonu pagrindu, ryškiau ochrišku pauodegiu, baltomis dėmelėmis nuberta viršutine kūno dakmi, kaklu ir krūtine. Melsvas pilkumas ryškiau matomas antakių srityje, kiek mažiau - galvos, kaklo ir krūtinės plote. Kojos žalsvi jauniklių gerklė balsva, galvai nebūdinga melsva spalva.

Balsas. Teritorinis balsas - monotoniški, garsūs, kas sekundę kartojami švkpčiojimai - „tiuit tiuit tiuit".

Grėsmės....