Uolinis karvelis

Rūšis: Karveliniai
Lotyniškas pavadinimas: Columba livia f. domestica

Statusas ir sezoniškumas.Perinti, žiemojanti, sėsli rūšis. Pastebima ištisus metus.

Apsaugos būklė. Apsaugos būklė palanki, nes rūšis yra užėmusi visas įmanomas veistis vietas, o gausa nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Plačiai paplitęs, įprastas paukštis. Šalyje kasmet peri 500 000-700 000 porų.

Buveinė. Gausiai gyvena visuose miestuose, miesteliuose, didesnėse gyvenvietėse. Kaimo vietovėse ir natūralioje gamtinėje aplinkoje paukštis aptinkamas tikveisimosi metu.

Skiriamieji požymiai. L-29-35cm. Lietuvoje gyvena tik naminio uolinio karvelio formos, o laukinė rūšis paplitusi Pietų Europos kalnuotuose regionuose. Karvelių spalva labai varijuoja, tačiau yra daug paukščių, panašių į laukinę rūšį. Jų kūnas šviesiai melsvai pilkas, per sparną eina dvi juodos juostelės. Kaklas žėri žaliomis ir violetinėmis spalvomis. Antuodegis dažnai būna baltas, pasparnės visada baltos, uodegos galas su siaura tamsia juosta. Patinai paprastai kiek didesni, storesniu kaklu, kuris labiau žvilga. Skrydis greitas ir veržlus. Retai tupia į medžius.

Balsas. Dažniausiai girdimas vadinamasis burkavimas — „bru-u hu-u... bru-u hu-u" arba ūkčiojimas " uh... u-uh... u-uh".

Grėsmės.Gausą ir paplitimą riboja plėšrūnai ir maisto stoka.