Uldukas

Rūšis: Karveliniai
Lotyniškas pavadinimas: Columba oenas

Perinti, migruojanti, kartais žiemojanti rūšis. Lietuvoje paprastai pastebima kovo—spalio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į LRK sąrašus. Apsaugos būklė nežinoma dėl tyrimų stokos, tačiau gausos mažėjimo tendencijų paskutinį dešimtmetį nepastebėta.

Paplitimas ir gausa. Uldukas paplitęs visoje šalyje, tačiau rytinėje dalyje gausesnis, o vidurinėje gana retas. Lietuvoje peri 400-600 porų.

Buveinė. Gyvena didesniuose įvairiuose miškuose, kuriuose yra senų, drevėtų ar uoksinių medžių. Migracijų metu telkiasi į būrelius, dažnai kartu su keršuliais, pastebimas ir laukuose, ražienose ar arimuose.

Skiriamieji požymiai. L - 28-32 cm. Iš išvaizdos labai panašus į „mėlyną" naminį karvelį, tačiau kiek mažesnis, skersinės sparnų juostelės blankesnės, ne taip matomos, uodega kiek trumpesnė. Kai skrenda, pastebimos gana tamsios pasparnės. Uodegos galu eina plati, tamsi juosta. Antuodegis pilkas. Abi lytys panašios. Jauniklių kaklas nežvilga.

Balsas. Burkavimą sudaro monotoniški paeiliui kartojami dviskiemeniai garsai „hu-u hu... hu-u hu... hu-alhu".

Grėsmės. Gausą ir paplitimą riboja plėšrūnai ir veisimosi vietų (uoksų) stoka.