Keršulis

Perinti, migruojanti, kartais žiemojanti rūšis. Šalyje paprastai pastebima kovo—spalio mėn.

Apsaugos būklė. Medžiojamasis paukštis. Apsaugos būklė palanki, nes rūšis plinta ir įsikuria gyvenvietėse ar net miestuose. Atrodo, kad gausa taip pat didėja.

Paplitimas ir gausa. Įprastas ir paplitęs mūsų krašto paukštis. Lietuvoje gyvena 80 000-120 000 porų. Rudeninių migracijų metu pajūryje ir pamaryje praskrenda būriai iki kelių šimtų individų.

Buveinė. Gyvena įvairiuose miškuose, laukų, gyvenviečių ir sodybų želdynuose, miestų parkuose.

Skiriamieji požymiai. L - 38—43 cm. Didžiausias mūsų krašto karvelinių šeimos paukštis, kai skrenda, nesunkiai atpažįstamas iš plačių, baltų sparnų juostų ir baltų šoninių kaklo dėmių. Uodega gana ilga, ribojama plačios juodos juostos. Sparnai neturi skersinių tamsių juostelių. Jauni paukščiai neturi baltų kaklo dėmių. Tuoktuvių skrydžiams būdingi plačios amplitudės pakilime, kurių viršuje paukštis supliaukši sparnais, ir sklendžia ištiestais sparnais žemyn, išskleista uodega.

Balsas. Burkuoja gana žemu ir dusliu, bet ne monotonišku balsu - „hu-u hru-u hu hru hu-u hru-u".

Grėsmės. Gausą ir paplitimą dažniausiai riboja plėšrūnai, ypač sunaikinantys lizdus.