Ausuotasis kragas

Perinti, praskrendanti, negausiai žiemojanti rūšis. Aptinkama ištisus metus.
Apsaugos būklė. Perinčių ir žiemojančių paukščių būklė šalyje yra palanki, nes gausa ir paplitimas nesikeičia.
Paplitimas ir gausa. Gausiausia paplitusi kragų rūšis šalies vandens telkiniuose. Kasmet peri 15 000—20 000 porų. Žiemą rūšis įprasta Baltijos jūroje, vidaus vandenyse retesnė.
Buveinė. Ausuotųjų kragų aptinkama įvairiuose didesniuose stovinčio vandens telkiniuose.
Skiriamieji požymiai. L - 46-51 cm. Stambiausia mūsų krašto kragų rūšis, jai būdingas pailgas kūnas, ilgas kaklas, ilgokas, smailus ir šviesus kaklas. Pavasarį suaugę paukščiai būna pasipuošę dvigubu juodu kuoduku ir ilgomis rudai juodomis skruostų plunksnomis, kurios tuoktuvių metu dažnai pašiaušiamos. Kaklo priekis ir apatinė kūno dalis sidabriškai balta, šonai pilki. Rudenį suaugusių paukščių skruostai ir kaklo priekis būna balti, akį su snapo pagrindu jungia siaura juoda juostelė, virš kurios dar yra baltas plotelis, jaunikliai panašūs, tik jų skruostai su lenktais juosvais dryželiais. Kai skrenda, paukštis atpažįstamas iš ilgo ir plono kaklo, toli atsikišusių kojų, baltos priekinės sparnų dalies ir baltų sparnų
mažųjų plunksnų.
Balsas. Teritoriniai balsai yra panašūs į gargiamus garsus „hr-r-r-r ar-r-rh". Dažnai girdimi trumpesni pavieniai „kr-ro"...
Grėsmės. Galimas neigiamas poveikis dėl paukščių žūties žvejų tinkluose, plėšrūnų veikios, trikdymo.
Daugiau informacijos ieškokite čia.