Rudakaklis kragas

Perinti, praskrendanti, labai retai žiemojanti rūšis. Dažniau matoma balandžio—spalio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į L R K sąrašus (3 (R) kategorija).

Perinčių paukščių būklė šalyje nežinoma, nors gausa, panašu, išlieka nepakitusi.

Paplitimas ir gausa. Palyginti retas paukštis, kiek dažniau aptinkamas Žemaitijoje. Lietuvoje kasmet peri 150-200 porų.

Buveinė. Dažniausiai apsigyvena žuvininkystės tvenkiniuose, apsemtuose durpynuose ar net pievose, taip pat sekliuose ežeruose.

Skiriamieji požymiai. L - 40-46 cm. Rudakaldis kragas kiek mažesnis, kompaktiškesnio sudėjimo ir trumpesniu kaklu nei ausuotasis kragas. Pavasarį nesunkiai atpažįstamas iš rudo kaklo priekio, šviesiai pilkų skruostų, kontrastuojančių su juodu viršugalviu, ir geltono snapo pagrindo. Paukščio poilsio apdaru snapo pagrindas išlieka gelsvas, tačiau balsvi skruostai viršutinėje dalyje būna padūmavę ir nesudaro kontrasto su juodu viršugalviu, užpakalinį skruostų kraštą viršuje riboja tamsesnis ruoželis. Kaklas rusvai pilkas, krūtinė šviesi. Jauniklių kaklas rudas, balsvi skruostai tamsiai dryžuoti, snapas beveik ištisai gelsvas. Kai skrenda, tamsokas kaklas atrodo trumpesnis ir storesnis nei ausuotojo krago, o panašaus išsidėstymo sparnų baltumas mažiau krinta į akis.

Balsas. Veisimosi vietose dažnai girdimos kartojamos frazės „čerk čerk čerk" ir gargaliuojami ar žviegiami garsai „h-hr-r-r-r-r-ra-a-a", kiek

primenantys ilgasnapių vištelių balsus.

Grėsmės. Galimas...