Raguotasis kragas

Rūšis: Kraginiai
Lotyniškas pavadinimas: Podiceps auritus

Reta, perinti, praskrendanti, žiemojanti rūšis. Dažniau pastebima balandžio pabaigoje, spalio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir L R K sąrašus (1 (E) kategorija). Perinčios populiacijos būklė nepalanki,nes ankstesnėse veisimosi vietose nyksta.

Paplitimas ir gausa. Kadangi Lietuva yra pietiniame rūšies paplitimo pakraštyje, mūsų krašte peri palyginti retai - aptikta Biržų, Švenčionių, Klaipėdos, Kelmės r. Lietuvoje peri iki 10 porų. Nors ir negausiai, reguliariai žiemoja Baltijos jūroje.

Buveinė. Apsigyvena sekliuose, nedideliuose vandens telkiniuose, neretai miško ežerėliuose.

Skiriamieji požymiai. L - 31-38 cm. Kiek pailgo kūno sudėjimo kragas trumpu kaklu ir neilgu, tiesiu snapu. Pavasarį lengvai atpažįstamas iš ryškiai rudų šonų, tokios pat spalvos priekinės kaklo dakes, juodų skruostų ir dvigubo auksinės spalvos kuoduko. Akys raudonos. Poilsio apdaru atpažįstamas iš kūno pavidalo, nuolaidžios kaktos, stataus pakaušio ir baltų skruostų. Snapas su balsvu galiuku. Jaunikliai panašūs į rudeninius suaugusius paukščius, tačiau su tamsia skruosto juostele ir šviesesniu snapo pagrindu. Kai skrenda, matomas baltas sparnų priekis ir nedidelė balta mažųjų plasnojamųjų plunksnų dėmė.

Balsas. Veisimosi vietose girdimos pratisos kelis kartus kartojamos frazės „hre-e-e-eh... hre-e-e-eh".

Grėsmės. Galimas neigiamas poveikis dėl plėšrūnų veiklos,...

dėl plėšrūnų veiklos, rečiau - trikdymo.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.