Juodakaklis kragas

Negausi, perinti, praskrendanti, atsitiktinai žiemojanti rūšis. Dažniau aptinkama gegužės rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į LRK sąrašus (3 (R) kategorija). Perinčių paukščių būklė šalyje nepalanki, nes populiacija mažėja, sunyksta dalis perėjimo vietų.

Paplitimas ir gausa. Perinčių paukščių rasta Šilutės, Klaipėdos, Mažeikių, Alytaus, Ignalinos ir kituose rajonuose. Rečiau aptinkama centrinėje šakes dalyje. Kasmet peri 100-150 porų.

Buveinė. Gyvena įvairiuose sekliuose, gausiai vandens augalija apaugusiuose vandens telkiniuose.

Skiriamieji požymiai. L - 28-34 cm. Nuo raguotojo krago pavasarį skiriasi kompaktiškesnių kūnu, ilgesniu juodu kaklu, juoda galva ir auksinės spalvos skruostų plunksnomis, nesudarančiomis kuoduko. Šiek tiek į viršų riestas snapas gana trumpas ir plonas. Poilsio apdaru nuo raguotojo krago skiriasi statesne kakta, kūgišku viršugalviu ir tamsia užpakalinės skruostų dalies dėme. Jaunikliai panašūs į suaugusius paukščius poilsio apdaru, tik jų skruostai gelsvesni. Kai skrenda, ant mažųjų plasnojamųjų plunksnų matoma sparnų didžiąsias plunksnas siekianti balta dėmė ir tamsus sparnų priekis.

Balsas. Teritoriniai balsai primena keletą kartų kartojamas pratisas frazes „piuy-y čik... piuy-y čik". Neretai girdimi trumpi garsai „vit... v i t " ir ilgesnės, giesmę atitinkančios trelės „tir tir tir dididididi".

Grėsmės. Galimas neigiamas poveikis...