Ledinis naras

Rūšis: Nariniai
Lotyniškas pavadinimas: Gavia immer

Labai retai užskrendanti rūšis.

Pastebėta sausio, rugpjūčio ir lapkričio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Lietuvoje pirmą kartą paukštis aptiktas Baltijos jūroje 1959 m. Vėliau (1990-2009 m.) matytas dar 3 kartus.

Buveinė. Atvira jūra.

Skiriamieji požymiai. L - 73-88 cm. Gerokai didesnis už juodakaklį narą. Snapas stiprus, galva stambi, kakta stati, sudaranti gumburą, todėl plokščias viršugalvis atrodo kiek įlinkęs. Pavasarį suaugusių paukščių galva ir kaklas juodi, kaklo šonuose matyti baltų ir juodų dryžių dėmės. Snapas tiesus, juodas. Nugara išmarginta baltomis stačiakampėmis dėmėmis. Suaugėlių poilsio apdaru snapas pilkai balsvas, iš viršaus juosvas, laikomas horizontaliai. Viršus tamsiai rudas, kaklas vertikaliai padalytas į juosvą ir baltą daks, riba tarp jų ryški, apatinėje dalyje eina plati, tamsi skersinė juosta, kuri priekyje nutrūksta, o virš jos priekyje kaklas įgauna baltos smailios juostos pavidalą. Jaunikliai skiriasi rudesnėmis spalvomis ir šviesiai žvynuotu kūno viršumi, tačiau tamsi užpakalinė kaklo...

užpakalinė kaklo dalis išlieka gana kontrastinga, palyginti su baltu jo priekiu. Skrendantis paukštis nuo juodakaklio naro skiriasi ūgiu, stambesniu snapu ir didelėmis, toli atsikišusiomis kojomis su kiek praskėstais pirštais.

Balsas. Giesmę sudaro kartojami pratisi riksmai „u-ub-hiu hyv siuvi, hyv siuvi, hyv hiuvi". Šaukiamasis balsas panašus į sunkiai pamėgdžiojamą, drebamą frazę „uhiuhiuhiuhiu".

Grėsmės. Galimas neigiamas poveikis dėl paukščių žūties žvejų tinkluose.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.