Rudakaklis naras
Praskrendanti, žiemojanti rūšis.
Dažniausiai matoma spalio—gegužės mėn.
Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Žiemojančių paukščių būklė nepalanki - rūšies gausa sumažėjo per paskutinius dvidešimt metų. Rūšies apsaugai skirta Baltijos jūros priekrantė ties Palanga.
Paplitimas ir gausa. Žiemą įprastas Baltijos priekrantės paukštis. Migracijų metu retkarčiais matomas ir vidaus vandenyse — dažniausiai didesniuose vandens telkiniuose.
Buveinė. Mūsų krašte paprastai pastebimas jūroje.
Skiriamieji požymiai. L - 55-67 cm. Iš toliau ant vandens rudakaklį narą gakma atpažinti iš nežymiai aukštyn riesto ir kampu aukštyn laikomo snapo bei nuolaidžios krūtinės.
Pavasarį suaugę paukščiai nuo kitų narų rūšių lengvai atskiriami iš rudos kaklo dėmės ir šviesiai pilkos galvos. Kūno viršus rudas, smulkiai baltai taškuotas. Snapas juodas. Suaugusių paukščių poilsio apdaru didžioji kaklo dalis būna balta, todėl į juos žiūrint iš nugaros šonuose matyti balta spalva. Virš akių taip pat baltuoja nedidelis plotelis. Kūno viršus gausiai išmargintas baltais taškais. Snapas balsvas. Jaunikliai panašūs į suaugėlius poilsio apdaru, tačiau jų galva ir kaklas smulkiai tamsiau dryžuoti, viršus rudesnis. Kai skrenda, kojos atrodo vidutiniškai iškndusios iš kūno, sparnų mostai gana tankūs, snapas kiek pakeltas į viršų,...
Balsas. Paukščiams skrendant neretai girdimos karkiamo pobūdžio kartojamos frazės „kah kah kah". Giesmė garsi, trimituojama — „r-r-ru-u-u-uh-h... r-r-ru-u-uh-h'" arba „ku-hur-r-r-r uhh... kuhur-r-r-r uh-h".
Grėsmės. Tikskos rūšies mirimo priežastys nėra žinomos,tačiau akivaizdų neigiamą poveikį daro paukščių žūtis žvejų tinkluose. Potenciali grėsmė - jūros tarša naftos produktais.
Daugiau informacijos ieškokite čia.