Pelėdikė

Rūšis: Pelėdiniai
Lotyniškas pavadinimas: Athene noctua

Reta perinti, žiemojanti rūšis. Galima pamatyti ištisus metus. Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į LRK sąrašus.

Paplitimas ir gausa. Apie pelėdikių stebėjimus Lietuvoje duomenų nedaug. Nuo 1984 m. jos registruotos tik apie 10 kartų Marijampolės, Vilkaviškio, Šilutės, Plungės ir kituose rajonuose. Paskutiniais dešimtmečiais perint jų rasta tik Švenčionių r. Lietuva yra šiauriniame rūšies paplitimo pakraštyje. Šalyje galėtų gyventi 5—10 porų.

Buveinė. Gyvena miestų pakraščiuose, gyvenvietėse, kur yra senų medžių (pakelės medžiai, kapinės, parkai), įvairių statinių.

Skiriamieji požymiai. L - 23-27,5 cm. Spalvomis pelėdikė panaši į lututę ir žvirblinė pelėdą, tačiau už pastarąją gerokai didesnė. Kūno viršus pilkai rudas, išmargintas didokomis balsvomis dėmėmis. Apačia balsva, tamsiai išilgai dryžuota. Galva apvali, skruostų vainikai siauri. Viršugalvis tankiai baltai taškuotas, antakiai balti, siauri, akys geltonos. Kojos gana ilgos, uodega trumpa. Skrydis nelygus.

Balsas. Šaukiamąjį balsą sudaro reguliariai kartosi frazės „kvyh... kvyh". Gieda ištęstais, maždaug kas 4 sekundės pasikartojančiais, kiek aukštėjančiais švilpesiais "hiu-uh... hiu-uh".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.