Gyvatėdis

Reta, galbūt perinti, užskrendanti rūšis. Aptinkama gegužės—spalio mėn.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir LRK sąrašus. Perinčios populiacijos būklė nežinoma, nes jau daugiau nei 50 metų perinčių porų neaptinkama.

Paplitimas ir gausa. Per perėjimo sezoną gyvatėdis reguliariau matomas pietinėje ir rytinėje šakes dalyse. Taip pat gana reguliariai pastebimas Kazlų Rūdos miškuose. Kitur registruojami tik pavieniai paukščiai.

Buveinė. Gyvena miškuose šaka didekų aukštapelkių ar pačių aukštapelkių salose.

Skiriamieji požymiai. L - 62—69 cm. Suaugusių paukščių viršus, galva ir krūtinė pilkai rudi. Būdamas ramybės būsenos paukštis mėgsta pašiaušti pakaušio plunksnas, todėl jo galva tampa panaši į pelėdos. Apačia balta, tamsiai dėmėta. Akys geltonos, snapas juosvas, vaškinė ir kojos melsvos. Kai skrenda, nuo šviesaus suopio galima atskirti iš plačių ir ilgų sparnų, kurių apatinėje pusėje ties alkūne nėra šviesiam suopiui būdingų tamsiu „kabliukų", ilgesnės, stambiau dryžuotos uodegos (kartais dryžiai sunkiai įžiūrimi), šviesesnių sparnų galų ir dažniausiai staigiai besibaigiančios tamsios gerklės arba viršutinės krūtinės dalies, sudarančios kontrastą su baltu pilvu. Dėl spalvinio varijavimo suaugusius atskirti nuo jauniklių gana sunku. Kaip ir suopiai, mėgsta „kyboti" ore.

Balsas. Kartais girdimi...