Žuvininkas
Perinti, migruojanti rūšis. Dažniausiai matoma balandžio— spalio mėn.
Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir L R K sąrašus. Perinčios populiacijos būklė nepalanki, nes rūšis nyksta buvusiose perėjimo vietose. Rūšies apsaugai išskirta Labanoro giria ir Aukštaitijos nacionalinio parko miškai.
Paplitimas ir gausa. Nors žuvininkų pastebima daugelyje šalies vietovių, tačiau perinčių aptinkama dažniausiai tik rytinėje šakes dalyje (Švenčionių, Molėtų, Ignalinos, Zarasų r. ir kt). Taip pat pavienių perinčių porų rasta Varėnos, Kelmės, Tauragės r. Kasmet Lietuvoje peri iki 30 porų.
Buveinė. Apsigyvena brandžiuose miškuose, juose esančių ežerų pakrantėse, aukštapelkėse. Lankosi prie visų žuvininkystės tvenkinių.
Skiriamieji požymiai. L - 52-60 cm. Kai skrenda, nesunku atpažinti iš siaurų, ilgų, nusmailėjančių sparnų ir palyginti trumpos, stačiakampės uodegos. Įsižiūrėdamas žuvį paukštis vietoje plasnoja sparnais, o paskui sminga į vandenį ištiesęs į priekį kojas. Suaugusių paukščių viršus
pilkai rudas, apačia grynai balta, su rusva krūtinės juosta, kuri patelių paprastai būna ryškesnė. Viršugalvis baltas, skruostų juosta tamsi. Kai skrenda, iš apačios matyti baltos apatinės sparnų dengiamosios plunksnos, kurių vidinis pakraštys sudaro juodą skersinę sparnų juostą, ir tamsus dryžuotos uodegos galas. Jauniklių...
Balsas. Lizdo teritorijoje neretai girdimos švilpiamos frazės „fiuy-yt fiuy-yt" ar trumpesni garsai „pip" ir tęsiami „piy-yp". Nerimo balsai panašūs į aštrokus „kiu kiu kiu".
Grėsmės. Perėti tinkamų medynų iškirtimas ir trikdymas veisimosi metu. Nauja grėsmė — konkurencija su jūriniu ereliu (žuvininkas vengia teritorijų, kur laikosi šie ereliai).
Daugiau informacijos ieškokite čia.