Juodasis peslys

Perinti, migruojanti, atsitiktinai žiemojanti rūšis. Lietuvoje aptinkama nuo balandžio vidurio iki rugsėjo vidurio.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo k LRK sąrašus (2 (V) kategorija). Perinčios popukacijos būklė nepalanki, nes rūšis išnyksta ankstesnėse veisimosi vietose. Jos apsaugai skirta Labanoro giria, Kauno marių ir Asvejos regioniniai parkai, Aukštaitijos ir Kuršių nerijos nacionaliniai parkai.

Paplitimas ir gausa. Paukštis aptinkamas visoje Lietuvoje. Dažnesnis ežeringose rytinėje ir pietinėje dalyse, palei didesnes upes (Nemunas, Neris), taip pat Nemuno deltoje ir Kuršių nerijoje. Lietuvoje kasmet peri 90—110 porų.

Buveinė. Paprastai apsigyvena miškingose vietovėse palei vandens telkinius. Nemuno deltoje įsikuria tiek: didesnių miškų pakraščiuose, tiek ir siaurose medžių juostose upių pakrantėse ar net nedidelėse medžių grupėse.

Skiriamieji požymiai. L - 48-58 cm. Vidutinio dydžio plėšrusis paukštis skelta tamsiai durpinės spalvos uodega, kiek šviesesne galva ir pauodegiu. Dangaus fone nuo rudojo peslio skiriasi dydžiu (juodasis kiek mažesnis), apvalesniais sparnais ir mažiau skelta uodega. Sparnų apačioje, didžiųjų plunksnų srityje, matyli neryškus šviesesnis plotas. Jauniklių sparnų dėmės ir apačia kiek šviesesni.

Balsas. Kartais girdimas balsas, panašus į „pi-i-i-i-i-i" arba suopišką „miaukimą".

Grėsmės. Trikdymas ir plėšrūnai:...