Vapsvaėdis
Perinti, migruojanti rūšis. Dažniausiai pastebima gegužėsrugsėjo mėn.
Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedo ir L RK sąrašus (3 (R) kategorija). Perinčios popukacijos būklė palanki. Rūšies apsaugai skirtos Rūdninkų, Žalioji ir Labanoro girios, taip pat Adutiškio—Guntauninkų, Būdos-Pravieniškių, Pknkšių ir Vainuto miškai.
Paplitimas ir gausa. Vapsvaėdis paplitęs visoje šalyje, kiek dažnesnis vidurinėje ir rytinėje dalyse. Lietuvoje peri 300-400 porų.
Buveinė. Gyvena įvairiuose miškuose šalia pievų, didesnių aikštekų, netoli aukštapelkių. Migruojančių paukščių gakma pamatyti ir gyvenvietėse.
Skiriamieji požymiai. L - 52-59 cm. Skrendantį vapsvaėdį, ypač jauną, nesunku supainioti su paprastuoju suopiu, tačiau įsižiūrėjus matyti, kad jo sparnai yra kiek ilgesni ir siauresni, galva siaura, labiau išklidusi iš kūno, uodega ilgesnė. Sparnai paukščiui sklendžiant kiek nukarę žemyn, o ne horizontalūs kaip suopio. Apdaras, panašiai kaip paprastojo suopio, varijuoja nuo labai šviesaus iki tamsaus. Įprastos formos patino viršus pilkai rusvas, galva pilka, akys geltonos, apačia balsva, skersai dryžuota, snapo vaškinė tamsi. Kai skrenda, iš apačios matyti tamsus plasnojamųjų ir vairuojamųjų plunksnų kraštas, kontrastuojantis su šalia esančia šviesia dalimi, tamsi dėmė ties sparnų alkūne, juodi sparnų didžiųjų plunksnų galiukai ir vienas ar...
vietoj 2 ar 3), mažosios sparnų ir uodegos plunksnos dažnai tamsesnės, pastarosios lygiais tarpais skersai juostotos, akis tamsi, vaškinė geltona. Dėl šių savybių tamsesnių formų jaunikliai yra labai panašūs į paprastuosius suopius, tad reikia atsižvelgti į kūno proporcijas ir minėtus požymius.
Balsas. Kiek švilpiamo pobūdžio frazės, panašios: „ply-yiu", dažniau girdimos lizdo teritorijoje.
Grėsmės. Blogėjančios mitybinės sąlygos dėl intensyvėjančio cheminių priemonių naudojimo pamiškėse, užaugančių atvirų pievų, pelkių ir miško aikščių.
Daugiau informacijos ieškokite čia.