Medžioklinis sakalas

Retai užskrendanti rūšis. Pastebėta rugsėjo pabaigoje-gegužės viduryje.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į PD I priedą. Būklė šalyje nežinoma, nes tai retai užklystanti rūšis. Tačiau stebėjimų reguliarumas išlieka panašus.

Paplitimas ir gausa. Šiaurinių kraštų paukštis. Pirmą kartą mūsų krašte aptiktas 1922 m. prie Klaipėdos. Iki šiol matytas 14 kartų Nemuno deltoje, Kuršių nerijoje, Rokiškio r., Aukštaitijos nacionakniame parke ir kt.

Buveinė. Gyvena tundroje ir miškatundrėje. Praskrisdamas apsilanko įvairiuose mūsų krašto biotopuose.

Skiriamieji požymiai. L - 53-63 cm. Stambiausias mūsų šalyje pasitaikantis sakalas. Kai skrenda, matomos panašiai kaip vištvanagio pasipūtusios pauodegio plunksnos. Panašumo įspūdį dar sustiprina panašios spalvos, palyginti ilga uodega ir platūs bukaviršūniai sparnai.
Kūno viršus pilkas, tamsiau dėmėtas ir dryžuotas, apačia balsva, tamsiai dėmėta, kiek dryžuota tik kūno šonuose ir ant „kelnių". Skruostų ūsai paprastai neryškūs, tarsi išsikeję. Jaunikliai skiriasi tamsesniu kūno viršumi, tankiai tamsiai išilgai dryžuota apačia ir pkkai melsvomis kojomis. Kai skrenda, nuo panašaus sakalo keleivio tiek jauni, tiek seni paukščiai iš apačios atskiriami iš silueto ir dvispalvės sparnų apatinės pusės. Suaugusio skrendančio medžioklinio sakalo viršutinė pusė atrodo vienodesnė nei sakalo keleivio.

Balsas. Panašus į sakalo...