Paprastasis pelėsakalis

Rūšis: Plėšrieji
Lotyniškas pavadinimas: Falco tinnunculus

Perinti, migruojanti, negausiai žiemojanti rūšis. Lietuvoje galima pamatyti ištisus metus.

Apsaugos būklė. Rūšis įrašyta į L RK sąrašus. Perinčios populiacijos būklė palanki (perinti populiacija nemažėja).

Paplitimas ir gausa. Nors ir negausi, tačiau visoje šalyje paplitusi rūšis. Dažniau paukščių pastebima pajūrio rajonuose, Suvalkijoje, Rokiškio ir Kupiškio r. Šalyje kasmet peri 200—300 porų. Žiemą paprastasis pelėsakalis reguliariai matomas Klaipėdoje ir jos apyknkėse.

Buveinė. Gyvena miestuose, miškų pakraščiuose, nedideliuose laukų miškeliuose ar pavieniuose medžiuose. Dažnai pastebimas vietoje plazdenantis virš laukų, kur maitinasi.

Skiriamieji požymiai. L - 27-33 cm. Patino kūno viršus ryškiai rudas, netankiai taškuotas, uodega šviesiai pilka, su juoda galine juosta. Galva pilka, smulkiai dryžuota, su siaurais, bet aiškiais skruostų ūsais. Kojų nagai juodi. Suaugusių patelių antuodegis ir viršutinė uodegos pusė pilkai
rusva, skersai dryžuota, gaknė tamsi juosta platesnė, galva rusva, ryškiau dryžuota. Uodega pastebimai išlenda už sparnų. Nugara gausiai tamsiai dryžuota, blankesnes rudos spalvos. Jauniklių viršus gelsvesnio atspalvio, krūtinė stambiau taškuota.

Balsas. Saukiamasis balsas - sakalams būdingas gana tankus kliksėjimas — „kik kik kik kik". Patinai neretai skleidžia pratisus vibruojamo pobūdžio garsus „kre-e-eeh...kr-re-e-eh".

Grėsmės. Blogėjančios mitybinės sąlygos dėl cheminių medžiagų naudojimo...

cheminių medžiagų naudojimo žemės ūkyje. Papildoma grėsmė — saugių perėjimo vietų stoka.

Pastaba: čia pateiktos tik informacijos šaltinių ištraukos.
Daugiau informacijos ieškokite čia.