Paukštvanagis

Rūšis: Plėšrieji
Lotyniškas pavadinimas: Accipiter nisus

Perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Pastebima ištisus metus.

Apsaugos būklė. Būklė nežinoma, tačiau vertinama kaip palanki.

Paplitimas ir gausa. Paukštis paplitęs visoje šalyje. Lietuvoje peri 2 000—3 000 porų.

Buveinė. Gyvena įvairiuose miškuose, mėgsta jaunuolynus, aptinkamas ir nedideliuose miškeliuose, jų pakraščiuose. Migracijų metu ir žiemą apsilanko gyvenvietėse ar net miestuose.

Skiriamieji požymiai. L - patinas 29-34 cm, patelė 35-41 cm. Nuo panašaus vištvanagio skrisdamas skiriasi dydžiu, laibesniu kūnu, tankesniais sparnų mostais, trumpesniais ir apvalesniais sparnais, vienodo pločio ar į pagrindą kiek siaurėjančia uodega k trumpesniu kaklu. Po sparnų mostų
serijos sklendžia kiek žemėjančia trajektorija. Patinas smulkaus sudėjimo, viršus melsvai pilkas, apačia dryžuota (dažniausiai šviesiai rudai, rečiau rudai), skruostai gelsvai rusvi. Patelė pastebimai didesnė, pilkai melsvu viršumi k balsva, tamsiai skersai dryžuota apačia. Jaunikkai tamsiai rudi iš viršaus ir stambiau, tamsiai rudai, skersai dryžuoti iš apačios.

Balsas. Panašus į vištvanagio, bet kiek tankesnis ir aukštesnis - „kjc kje kje kje".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių šalyje nežinoma. Ankstesniais metais rūšis buvo persekiojama.