Paprastasis suopis
Perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis. Pastebima ištisus metus.
Apsaugos būklė. Būklė nežinoma. Reikšmingų pokyčių nepastebima.
Paplitimas ir gausa. Gausiausia plėšriųjų paukščių rūšis. Salyje peri 3 500-6 000 porų. Žiemą dažniau pastebima vakarinėje Lietuvoje.
Buveinė. Apsigyvena įvairių miškų pakraščiuose. Migruodami ir žiemodami paukščiai apsistoja laukuose.
Skiriamieji požymiai. L - 48-56 cm. Vidutinio dydžio plėšrusis paukštis plačiais, vidutinio ilgio sparnais ir neilga, plačia, kampuota uodega. Sparnų mostai tankūs, medžiodamas mėgsta sklandyti ir „kyboti" vienoje vietoje. Spalviškai įvairuoja, bet dažniausiai būna tamsiai rudos spalvos
iš vkšaus ir rudos spalvos iš apačios, su šviesesne, plačia, skersai dryžuota krūtinės juosta. Tamsūs pilvo šonai taip pat skersai dryžuoti. Kai skrenda, matyti tamsūs plasnojamųjų plunksnų galai, kontrastuojantys su balsva, tankiai juosvai dryžuota sparnų apačia. Suaugėlių uodegą riboja tamsi juostelė. Akys tamsios. Pietrytinis stepinis porūšis B. b. vulpinus skiriasi šiek tiek šiauresniais ir ilgesniais sparnais, ryškesne ruda kūno apačia, rusvesne uodega, kontrastingesnėmis balsvomis plasnojamosiomis plunksnomis ir juodesniais jų galais. Šiais požymiais jis yra artimesnis stepiniam suopiui, bet nuo jo porūšį galima atskkti iš mažesnio ūgio ir iš to, kad jis neturi juosvos dėmės ties sparnų...
dakes alkūnėmis. Jaunikkai gaknės uodegos juostelės neturi, jų uodega vienodai skersai dryžuota, kūno apačia išilgai, o ne skersai dryžuota, sparnų kraštai mažiau tamsūs. Kūno viršus su šviesesniais plunksnų kraštais. Akys šviesesnės nei suaugusių. Šviesios formos paukščių apačia
balta, daugiau ar mažiau tamsiai dėmėta, sparnų apačia su charakteringais juodais „kabkukais" alkūnių plote.
Balsas. Dažnai girdimas pratisas „kniaukimas"— „kvy-y-i-i-i".
Grėsmės. Žemės ūkyje naudojami chemikalai, suariamos pievos. Taip pat nukenčia dėl ūkinės miškų veiklos (kartais sunaikinamos lizdavietės).
Daugiau informacijos ieškokite čia.