Stepinis pelėsakalis

Rūšis: Plėšrieji
Lotyniškas pavadinimas: Falco naumanni

Labai retai užskrendanti rūšis. Mūsų krašte pastebėta rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma, nes tai ypač retai užklystanti rūšis.

Paplitimas ir gausa. Pietinių kraštų paukštis. Lietuvoje aptiktas tik kartą 1969 m. Kybartuose.

Buveinė. Gyvena miestuose, griuvėsiuose, uolėtose vietovėse.

Skiriamieji požymiai. L - 27-33 cm. Labai panašus į mūsiškį pelėsakalį, tačiau suaugusį o nesunku atskirti iš ryškiai rudos, netaškuotos nugaros ir jam skrendant matomų pilkai melsvų viršutinės sparnų pusės plotelių, kurių paprastasis pelėsakalis neturi. Sparnų apačia šviesesnė, mažai marga, kūno apačia rusvai gelsvais arčiau tupintį patiną galima atskirti iš mažiau ir apvaliau taškuotos apatinės kūno dalies, pilkai melsvos galvos ir balsvų nagų. Jaunikliai ir suaugusios patinai nuo paprastųjų pelėsakakų skiriami sunkiai. Uodega nežymiai išlenda už sparnų. Apatinė jų kūno dalis kiek šviesesnė, nugara smulkiau ir kiek rečiau taškuota, skruostų ūsai siauresni, skruostai šviesesni.

Balsas. Labai geras papildomas požymis, padedantis patikimai apibūdinti rūšį. Dažnai girdimas triskiemenis paprastajam pelėsakaliui nebūdingas „čre he heh", lydimas panašesnių į paprastojo pelėsakako, bet greitesnių kliksėjimų ar panašiai pratisų maldaujamų „kr-re-e-eh...kr-re-e-e-eh".

Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių šalyje nežinoma.