Akmenė

Praskrendanti, atsitiktinai žiemojanti rūšis. Dažniausiai pastebima gegužės ir rugpjūčio - rugsėjo mėn.

Apsaugos būklė. Būklė šalyje nežinoma dėl tyrimų stokos, tačiau migruojančių paukščių nemažėja.

Paplitimas ir gausa. Anksčiau buvusi reta, nuo 1994 m. akmenė matoma reguliariai. Dažniausiai pastebima pajūryje ir Nemuno deltoje. Rečiau ptinkama šalies viduje. Matyta Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų r. ir kt.

Buveinė. Migruodamos akmenės apsistoja atvirose smėlėtose ar akmenuotose vandens telkinių pakrantėse, salose, arimuose ar šlapiuose laukuose.

Skiriamieji požymiai. L — 21—24 cm. Pavasarį patinas lengvai atpažįstamas iš ryškiai rudos, juodai juostuotos nugaros, trumpų oranžinių kojų, kontrastingo juodos ir baltos spalvų piešinio ant galvos ir krūtinės. Patelės nugaroj rudumas tarsi redukuotas, o galvos piešinys blankesnis ir mažiau kontrastingas. Rudenį Lietuvoje matomi suaugę paukščiai palyginti vienodai tamsiai rudi iš viršaus su šviesesniu sparnų dengiamųjų plunksnų pakraščiu ir tamsia krūtinės dėme, kurios vidurinė dalis šviesesnė. Kojos lieka oranžinės. Jaunikliai skiriasi šviesiai rusvu margumu viršutinėje kūno dalyje. Kai skrenda, akmenė lengvai atpažįstama iš kontrastingų baltų juostų ant nugaros ir sparnų.

Balsas. Paukščiams skrendant girdima trumpa ir tanki garsų serija „tiu tiu tiu" ar pavieniai „kvyi". Giesmė sudaryta iš greitėjančių garsų...